Mom & Daughter Adventure in Georgia II (Batumi)

Kelionės pradžią galite rasti čia Mom & Daughter Adventure in Georgia I (Svaneti, Mestia, Ushguli)

Kitos dienos ankstų rytą sėdam į „maršrutkę“, nuvešiančią mus prie Juodosios jūros, į žymųjį Gruzijos kurortą - Batumi. Belaukiant kitų keleivių, susipažįstu su turiste iš Honkongo. Pasidalinam savo kelionės įspūdžiais, patarimais, planais, vėliau prasideda kalbų mainai – aš ją mokau rusų, o jinai mane-kinų, kuri,anot jos, tokia paprasta ir taip nesunkiai išmokstama kalba! Mano naujoji draugė kol kas moka tik „spasiba", todėl pasiryžtu praplėsti jos rusų kalbos žodyną, nes kaip žinia, rusų kalba keliaujant Gruzijoje labai praverčia.

Bandau išmokyti „dobre dien“, tačiau nesėkmingai, vairuotojas neiškentęs man pataria supaprastinti ir išmokyti tik „privet“, tačiau kinės lūpose pastarasis žodis skamba, kaip „pivet“ ir aš jai patariu, geriau jau sveikintis angliškai nei rusiškai. Tuo ir užsibaigia mūsų kalbos pamokėlė. 

Beje, bendraudamos išsiaiškinam, kad energingoji turistė įlipo visiškai ne į tą „maršrutkę“, todėl greitai persodinama į kitą, o mes pakeliui kaip grybus surinkdami kitus keleivius, pajudam link Juodosios jūros...

Šįkart „maršrutkės“ vairuotojas pasitaiko dar kalbesnis ir draugiškesnis, visas 6 – 7 valandas tardau jį apie Gruzijos ir jo paties gyvenimą, todėl kelionė visiškai neprailgsta.

Tradiciškai nuolat stojam pramankštinti kojų bei užkąsti

Šiek tiek po pietų ir akį jau džiugina mėlynuojančios jūros bei Batumi vaizdai.

Čia prasideda ramesnioji mūsų kelionės dalis...su ilgais pasivaikščiojimais garsiąja Batumi promenada, nerūpestingais pasėdėjimais pajūryje ar kavinėje bei saulės palydėjimais į jūrą vakarais...

Batumyje susipažįstame su nepaprastai įdomiu žmogumi - Onuru iš Turkijos. Nors mūsų gidas ir ne vietinis gruzinas, mat čia jis, atvykęs darbo reikalais, gyvena jau penkti metai, tad puikiai žino gražiausias apylinkės vietas. Kadangi šiuo metu savaitgalis ir mūsų naujajam draugui taip pat laisvos dienos, tad Onuras mielai pasisiūlo pabūti mūsų gidu visomis šiomis dienomis bei supažindinti mus su Adžarijos regionu. 

Pirmą viešnagės dieną mus gąsdino ant kalno viršukalnės pakibęs juodas debesis, kuris, atrodo, tuoj ims ir pratrūks, tačiau vietiniai nuramino, kad tas grėsmingas debesis jau trečią dieną gąsdina, bet taip ir neateina. Pasirodo, oras šiuose vietovėse visiškai neprognozuojamas, šiose vietose dominuoja subtropinis klimatas. Tai reiškia, kad vieną ar kelias dienas gali įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną – kaip niekur nieko vėl saulė ridinėtis padange.

Pirmą kartą kai lankiausi Batumi gruodžio mėnesį, visas tris dienas lijo nuo ryto iki vakaro, tad vienas didžiausių norų buvo pamatyti, kaip šis prabangusis Gruzijos kurortas atrodo nušviestas saulės spinduliais bei pasimėgauti visomis jo teikiamomis pramogomis nekiaurai peršlapus. O pramogų, kaip ir priklauso tokiam megapoliniam kurortui čia apstu...Restoranai, daugybė kazino, barai, naktiniai klubai, apžvalgos ratas, keltuvas, įvairiausi kultūriniai renginiai ir, aišku, Juodosios jūros bangos...

Man, kaip entuziastingai pasivaikščiojimų mėgėjai, didžiausią įspūdį palieka Batumi promenada, besidriekianti keliolika kilometrų palei jūrą, su palmėmis, fontanais, „šokančiais‘ "grojančiais", su 3D apšvietimu, taip pat ambicingomis skulptūromis, įmantriausių formų modernaus meno pastatais.

Ali ir Nino statula, net 8 metrų aukščio, simbolizuojanti amžiną meilę ir tautų supratingumą. Šios 2 statulos buvo pavadintos pagal azerbaidžaniečio romaną apie jauno musulmono iš Azerbaidžano ir krikščionės Gruzijos princesės meilę pirmojo pasaulinio karo metais. Įspūdingiausia tai, kad naktį spalvų apšvietos skulptūros pradeda judėti, keisdamos pozicijas kas 10 minučių, kol tampa viena. 

Jei smalsu, kaip tai atrodo, galite pažiūrėti video... https://www.youtube.com/watch?v=fIcnetnJRdU

Dar viena pakrantės puošmena Gruzijos abėcėlės garbei pastatytas 130 m aukščio Alfabeto bokštas, kuriam formą suteikia tarpusavyje besisukančios DNR spiralės. Ant jų surašyta Gruzijos abėcėlė ir jos ištakos, kurios, spėjama, siekia 5 amžių.

Aišku, didžiausią įspūdį mums palieka šiek tiek paėjėjus nuo miesto centro Ardagani ežere instaliuoti šokantys fontanai su 3 D vaizdu. Deja, telefonai vėlyvą vakarą jau buvo išsikrovę visiškai, tad neturėjome galimybės įamžinti šio įspūdingo vaizdo. Įkeliu tik nuotraukas mažesnio miesto centre esančio fontano, kuris taip pat šoka ir dainuoja...tik kad be 3D ir šiek tiek mažesnis...

Na o naktį Batumi dar iš tolo suspindi visomis savo spalvomis ir grožiu...

Pradedu nerimauti ir skaičiuoti, kiek elektros energijos per vieną parą išnaudoja kiekvieno pastato, kiekvienos palmės apšvietimui, o kur dar fontanai, gatvės....Bet mūsų gidas nuramina mane, kad nesukčiau galvos dėl to, o tiesiog mėgaučiuos vaizdais...

Beje, apibendrinama šios dienos įspūdžius, negaliu nepaminėti ir ne itin malonaus incidento, nutikusio šįryt. Aš nebūčiau aš, jei neprisidaryčiau problemų iš niekur...Visiškai atsitiktinai susižeidžiau koją į stiklą. Žaizda itin gili, reikia siūti, tad be gydytojo pagalbos neišsiversim. Mūsų vietinis draugas pradžioje supanikuoja, bąla, prakaituoja ir atrodo, kad greičiau jis apalps nei aš, vėliau susiima ir ima skambinėti tai vienur, tai kitur, ieškodamas, į kokią gydymo įstaigą galėtų mane nuvežti. Pasiūlau pasinaudoti valstybine ligonine, tačiau šią galimybę Onur iškart atmeta, mat joje tikrai nesulauksim tinkamos profesionalios pagalbos, be to valstybinės ligoninės yra netvarkingos, tad protingiausia išeitis kreiptis į privačią. Pagaliau Onur sušunka prisiminęs, jog pažįsta puikų specialistą, kuris galės profesionaliai man pagelbėti. Po kelių minučių atvykstam į gana prabangiai atrodančią kliniką, joje iškart prišoka keli žmonės apžiūrinėja mano žaizdą, kraipo galvomis, užjaučiančiai padejuoja, tada nuveda mane į palatą, čia vėl atbėga vienas, antras, trečias darbuotojas, visi apžiūrinėja mano koją, turkiškai tarpusavyje kažką kalba, diskutuoja. Įtariu, kad tokie pacientai čia nedažni ir bene būčiau pati rimčiausia ligonė šioje klinikoje. Pagaliau prasideda mano žaizdos "operacija", kurią sudygsniuoti imasi pats klinikos vyriausiasis gydytojas ir jos savininkas. Kol gydytojas be jokių nuskausminamųjų buka (bent jau pagal skausmą taip įsivaizdavau:))) adata "lopo" mano žaizda, mūsų gidas Onur pagaliau paaiškina visą situaciją, kur mes esam. Pasirodo tai yra dirbtinio apvaisinimo klinika, jos savininkas – turkas, savo šalyje labai žinomas ir garsus gydytojas. Tačiau Turkijoje dirbtinio apvaisinimo procesas yra uždraustas, todėl nemažai turkų tokias klinikas atidarinėja Gruzijoje ir sėkmingai vysto savo veiklą. Jei ne nuostaba, ką veikiu dirbtinio apvaisinimo klinikoje, ir be galo įdomi tema apie šį verslą, vargu ar taip neskausmingai ir ramiai būčiau iškentus šią operaciją....:)))

Kitos dienos ryta, Kol nelyja, skubame pasikelti keltuvu ir pasimėgauti viso miesto panorama iš viršaus. Keltuvas kelia apie 2,5 km iš miesto centre esančios stoties iki ant Snuria kalno pastatyto pramogų centro Argo. Kalno aukštis apie 250 m, tad kildamos mėgaujamės atsiveriančiais Batumi vaizdais, Juodosios jūros pakrante...

Žemyn leidžiamės jau nebe keltuvu, o savo kojomis...bepasišokinėdamos ir smagiai nusiteikusios...taip daug smagiau...O čia ir mūsų nuotykiai bei pakeliui sutikti draugai...

Statybose besidarbuojantys darbininkai palydi mus ne su švilpavimu ir attitinkamais komentarais, bet nuo medžio nuskindami vaisių ir jais pavaišindamos mus..

O čia prasideda tikras nepagražintas gruziniškas gyvenimas už centrinių gatvių....ne dėl turistų, su gražiais fasadais ir tik iš gatvės pusės nudažytomis namų sienomis....o toks koks yra iš tikrųjų didžiojoje Gruzijos dalyje...

Vaišinamės gruziniškais patiekalais ir gėrimais smagioje gruzinų kompanijoje..kitaip Gruzijoje gi ir būti negali..

O pietų miegelio nusnūstame tarp ryškiaspalvių gėlių ant minkštos žolytės...

Po pietų lydimi savo šauniojo gido, važiuojam pasivaikščioti po garsųjį Batumi Botanikos sodą, esantį vos 9 km nuo miesto.

Garsusis Batumi Botanikos sodas yra "Žaliajame iškyšulyje", vos 9 km nuo miesto. Visas parkas užima net 111 hektarų.

1880 m. šį parką įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas, tačiau oficialiai jis buvo atidarytas  tik 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos.... Taigi atsidūręs čia vos per kelias valandas gali apkeliauti bevik visą pasaulį i pamatyti pačius įspūdingiausius bei rečiausius augalus.

 Norint apeiti visą ekspoziją, prireiktų maždaug 6 valandų, tačiau mes, kaip ne itin didelės augalų žinovės, o tik prijaučiančios , sparčiu žingsniu apibėgam  parką per kelias valandas...

Keliose parko vietose nuo kalno viršūnės atsiveria įspūdingi vaizdai...

Senoji stotis – ideali vieta fotosesijoms...Tuo tikslu mes puikiai ir išnaudojam šią vietą..

Dar viena atrakcija Batumi mieste, sukelianti daug teigiamų emocijų tiek mažiesiems, tiek vyresniems - Batumi apžvalgos ratas. Bilieto kaina- tik 3 lariai. Ratas pakelia į 55 metrų aukštį.

Jei savi batai pradės pasirodys ne itin patogūs  ilgiems pasivaikščiojimams Batumi promenada, visada gali pasiskolinti vienu dydžiu didesnius...

O tiems, kuriems savoms kojoms įveikti promenada pasirodys pernelyg ilgas atstumas, puiki išeitis ir pramoga - išsinuomoti dviratį. Būtent tai mes ir padarėm! Buvo be galo smagu ir juokinga...vairas mūsų visiškai neklausė, pedalai girgždėjo, mano kojos akivaizdžiai per ilgos tokiam dviratukui, tad teko pasidarbuoti iš peties, kad per valandą įveiktume pėsčiųjų alėją pirmyn ir atgal...

Vieną iš mūsų viešnagės popiečių Batumi važiuojame aplankyti Gorio bei Sarpri – nedidelius kurortinius miestelius, esančius nuo Batumi į Turkijos sienos pusę.

Važiuojant link pasienio prasideda nepaprastai graži kelio atkarpa...vienoj pusėj stati uola, kitoje – vaizdas į Juodąją jūrą. Tačiau diena buvo be galo apsiniaukus ir lietinga, gražias panoramas slėgė sunkūs tamsūs debesys, todėl net netraukiau fotoaparato. Vienintelė nuotrauka - nedidelio krioklio, esančio visiškai ant kelio prie Turkijos sienos.

Debesims šiek tiek prasisklaidžius, traukiam prie Makhuntaseti krioklio,  kurio aukštis 335 metrų virš jūros lygio. Informaciniuose lanksinukuose šis krioklys tituluojamas Adžarijos perlu... Nėra labai įspūdinga ir nerekomenduočiau specialiai atvažiuoti tik dėl jo, tačiau  vieta piknikams ir pasisėdėjimams išties labai graži ir jauki...

Šalia krioklio Karalienės Tamaros arkinis akmeninis tiltas iš 12 amžiaus.

Mūsų viešnagė Batumi, kuri buvo šiek tiek pratęsta mamos prašymu, kad ir kaip bebūtų gaila, vis gi baigiasi.  Priešpaskutinė kelionės dieną ir mes nuo ankstyvo ryto pasiruošę keliaut į Kutaisi, iš kurio kitos dienos rytą laukia skrydis atgal į Lietuvą. Planavom kaip įmanoma ankščiau pasiekti Kutaisi, kad spėtume kuo daugiau šiame mieste pamatyti,  tačiau Batumi nenori mūsų taip lengvai paleisti, mes jo taip pat... Tad su kavos puodeliu rankose, ragaudami chačiaburi, pagardinta medumi...mėgaujamės paskutinėmis neskubėjimo akimirkomis, užburiančiomis Juodosios jūros bei Kaukazo kalnų panoramomis...

Mūsų paskutinė diena Kutaisi Mom & Daughter Adventure in Georgia III (Kutaisi, Gelati vienuolynas)

Kerinti Gruzija (8 dienų kelionė)