2013-11-07

Thasaloniki, Litochoro (6 diena)


Prabėgo nepakartojamos pirmosios kelios dienos Graikijoje, Chaldikės pussiasalyje! Mielai pasiliktume čia dar naktelei, deja, atotostogų dienų turime tiek mažai, o pamatyti norime tiek daug!

Atsisveikiname su tikrai puikiu kempingu Melissa. Nieko prabangaus, bet būtent tai, ko mums reikia tokioj turistinėje kelionėje. Tikrai ramia širdimi galiu rekomenduoti: pirmiausia, lyginant su kitais lankytais kempingais (ne Graikijoje) labai pigus: nakvynė dviem asmenims + automobilis -13 eurų. Tai bene pigiausias kempingas, kokiame teko mums būti, bet tikrai ne prasčiausias. Nors pagal reitingavimą tik 2 žvaigždutės, bet, svarbiausia, labai tvarkingas, tualetai, dušai visada išvalyti, tvarkingi, malonūs šeimininkai, kempinge yra nedidelė paruotuvytė, papludimys vos keli metrai.
Taigi tradicinės atsisveikinimo nuotraukos...


Va, po tokia palme gaudėm šešėlį.


Taigi šiandienos tikslas aplankyti vos už 50 km esančius Salonikus,  paskui trauksim į Litochorą ir ten ieškosim porai nakvynių kito kempingo.


Salonikai- 1 milijonas gyventojų. Miesto pavadinimas "Thessaloniki", (lietuviškai turėtume sakyti "Tesalonikė ). Toks buvo Aleksandro Makedoniečio sesers vardas, kuris, išvertus reiškia "Pergalė Tesalijoje". Ji buvo karaliaus Kasandros žmona. O Tesalija yra Graikijos regionas, lygumų kraštas, vidury šalies.
Salonikai išties yra vienas seniausių miestų Europoje - manoma, kad žmonės čia gyveno jau prieš 5 tūkstančius metų, nors oficialiai minimi 315 metai pr. Kr., kuomet sujungęs 26 gyvenvietes į vieną darinį pasiskelbė makedonų karalius Kasandras.

Taigi priparkuojam automobilį po tokiu va ženklu.


Gali bandyti atspėti, kas jame parašyta, bet mes per daug nesukam galvos. Apžiūrim, kad kituose automobiliuose taip pat nepalikta jokių kvitukų, tad nusprendžiam, kad nemokama ir, aišku, jeigu vis gi mokama, viliamės, kad policija neužtrumpins ar bent jau nenutems automobilio.
Pakeliui nuotraukos, kad pasiklydimo atveju, galėtume atgaminti, kur palikome automobilį.



Keliaujame be jokių miesto žemėlapių ar suplanuoto maršruto, ką pamatyti, kur nueiti. Norim tiesiog trumpai apsižvalgyti po Salonikus ir, aišku, pamatyti bei įsiamžinti prie pagrindinio miesto simbolio – baltojo bokšto. Tiesą sakant, tik apie šį lankytiną objektą ir težinojome:)))
Beieškant baltojo bokšto, užklystame į Agia Sofijos bažnyčią (Church of Agia Sofia)
Tai viena seniausių miesto bažnyčių, įspūdinga savo gausiomis mozaikomis.


Na, o štai kaip mane papuošė, įeinant į bažnyčią...


Yeeee...tolumoje baltuoja ir mūsų ieškomas miesto simbolis! Pataikėm! O aš sakiau, į kitą pusę eiti reikia..Na va, eilinį kartą dedu riebų minusą savo orientaciniams gebėjimams arba tiksliau negebėjimams:)))

Taigi 30 metrų aukščio miesto simbolis – baltasis bokštas, dar kitaip vadinamas kraujo bokštu, stovi jūros krantinėje Anksčiau ten buvo kalėjimas ir egzekucijų vykdymo vieta, o mūsų dienomis jame įkurtas muziejus, kuriame eksponatai pasakoja apie bizantinį miesto istorijos periodą.
Į patį bokštą nėjome, neesam aistringi muziejų lankytojai. Įėjimo kaina berods 3 eurai.
Na va...įsiamžinom prie baltojo bokšto ir taip, ir anaip, ir dar kitaip. Dabar galim užsidėti pliusiuką ir ramiai sau traukti link Litochoro.



Tiesa, prisimenam, kad kažkur netoliese turėtu puikuotis ir Aleksandras Makedonietis ant žirgo. Keliaujam jo ieškoti, o tada jau tikrai ekskursija bus atlikta. Na štai ir jis, tačiau tik pro grotas pasidžiaugiam vaizdeliu.


Kaip stipriai myli suoliuką.


Palyginimui lietuviškas ir graikiškas karžygys...


Na ką, neturim laiko, o tikriausiai ir noro, daugiau klaidžioti Salonikuose. Bendras vaizdas susidarytas, pagrindine, ir ne tik, gatve pereita. Bendras įspūdis  - nelabai jaučiama ta krize Graikijoje, pilnos kavinės jaunimo, laikas apie pietus, tai toks įspūdis, kad daugelis dar tik dabar po naktinių linksmybių iš lovos išsikeberiojo, jaunimas su draugais susitinka, gurkšnoja frape. Parduotuvių vitrinos skelbia nuolaidas, klientų tikrai netrūksta nei kavinėse, nei parduotuvėse. Ir apie kokią Graikijos krizę per žinias nuolat kalba??!!
Dar trumpa atokvėpio minutė...Nebeneša kojos, o ir saulytė karščio negaili...Ne pats tinkamiausias laikas ekskursijoms po miestą...


Grįžtam prie automobilio, čia irgi viskas tvarkoje, už valytuvų baudos talonėlis nepaliktas, ratai neblokuoti, Valiooo.... 
Pamojuojam Salonikams, neatsisveikinam, pro juos dar pravažiuosime, grįžinėdami namolio.

Judame  link Litachoto, kuris nuo Salonikų nutolęs tik apie 90 km. Čia planuojam apsistoti kempinge ir vėl keletai naktelių.


Apsistojam pirmajame kempinge, į kurį užsukom. Neturim noro klaidžioti ir eikvoti laiką, važinėdami po kitus kempingus ir lygindami, kur geriau, kur pigiau. Gi tik vos keliom naktim, o be to, kiek tame kempinge ir tebūnam. Kempingo administratorė padaro nuolaidėlę: nuo 16 eurų už naktį nuleidžia iki 14. Vietą išsrenkam patys, kur tankesnės medžių šakos, kad kuo mažiau saulutės spindulių prikaitintų mūsų keturatį miegamąjį:))
Jūra nuo kempingo taip pat visai šalia. Tad skubam į papludimį, atsigaivinam, išsimaudom.
Dar turim daug gražaus laiko iki kol sutems, tad važiuojam apžiūrėti Platomo pilies bei Litachoto miestelio, o taip pat apsirūpinti maisto bei gėrimo atsargomis.
 Na štai mus pasitinka aukštai ant kalno įsikūrus Platamono pilis.


Kadangi buvau skaičius vienų žmonių atsiliepimus, kaip jiems sunkiai teko įveikti kelią į Platomoni pilį, buvau ir aš nusiteikus alinančiam ir sunkiam lipimui. Iš tikrųjų viskas yra paprasčiau ir lengviau..kalnas tikrai nėra status, ir ne taip jau auštai..Pačio lipimo 5-10 min. jei ne greičiau. Kitas klausimas -  ar verta važiuoti apžiūrėti šią pilį? Jei esate visai čia pat šalia ar važiuojate pro šalį, tai, be abejo, galite užsukti. Bet specialiai, tikrai nerekomenduočiau. Gražu pasigrožėti vaizdais, atsiveriančiais nuo kalno, o ar pati pilis verta dėmesio – net negalim atsakyti, nes kai mes atvykom, darbo valandos jau buvo pasibaigusios. Reikėtų dar pasitikslint, bet jei atmintis neapgauna, pilis atvira lankytojams tik iki 15 ar 16 val.,
Panorama nuo Platamono pilies kalno...



Nusileidę žemyn, keliaujam į Litochorą -  labai mielas jaukus miestelis.


Nutariam, kad reikia pagaliau paragauti gyros.



Vakarop grįžtam į kempingą. Nors jūra ranka pasiekiama, visai čia pat, vis gi liekam pasipliuškenti šiltame kempingo baseinėlyje.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą