Kanchianaburi. Erawano kriokliai.

Pabundame puikiai išsimiegoję ir pasiruošę dar vienai nuotykių ir įspūdžių kupinai dienai. Šiandien vyksime į šiuose kraštuose garsų ir turistų gausiai lankomą Erawano krioklį, džiuginantį lankytojų akis smaragdiniu vandens žalumu bei nuostabiai čiurlenančiais 7 slenksčių kriokliais.

Kelionių vadove išskaitom, kad iki krioklio, esančio nuo Kanchanaburi apie 70 km, galima nuvažiuoti savarankiškai vietiniu autobusu, kuris kursuoja maždaug kas valandą, arba galima samdyti tuk-tuk'ą ar taksi ir važiuoti kaip tikram išpuikusiam europiečiui turistui. Aišku, mums pirmasis variantas žymiai smagesnis ir priimtinesnis, todėl keliaujam ieškoti miestelio autobusų stoties. Pakeliui nusiperkam nerealiai gardžios šaltos kavos. Nežinau, ar rytas toks slegiančiai karštas pasitaikė, ar taip išsiilgę kavos esam, na, bet kavos skonis-pasakiškas! Net Graikijoje frappe nebuvo tokia gardi kaip šioji!

Autobusų stoty kaip tik matom stovintį hipišką autobusą su spalvingu "Erawan waterfall" užrašu.

Iškart prie mūsų prisistato vyras, siūlantis pirkti bilietą iki krioklių už 50 batų (3 litus). Tačiau mes primokyti vietiniais siūlytojais nepasitikėti, todėl numojam ranka pardavėjui ir lipam į autobusą, kuriame ir  planuojame įsigyti bilietą. Pasirodo, jog siūlęs bilietus vyriškas ir yra autobuso vairuotojas...Pradėjus autobusiukui judėti, prisistato ir kontrolierė...Sumokam už kelionę per abu 100 batų ir iš visų pusių košiant vėjeliui smagiai judam iki nacionalinio parko, kuriame ir yra čiurlena garsusis krioklys...

Važiuoti tokiu autobusu tikra atrakcija... Medinės grindys,  virš galvų orą maišantys ventiliatoriai, visą kelią atidaryti langai ir durys (ekologiškas kondicionierius). Nors ši seniena vos pajuda ir siaubingai kriokia, bet koks tiuningas!ir svarbiausia, kad mums be galo smagu!

 Pora valandų kelio ir mes jau Erewan nacionaliniam parke. 

Pavadinimas Erevan kildinamas pagal mitinę būtybę-trigalvį baltą dramblį. Kažkodėl tajai nusprendė, kad paskutinis krioklio aukštas būtent panašus į jį. Tikėkimės, turėsim jėgų pasiekti patį aukščiausią, 7- ąjį lygį ir savo akimis pažiūrėti, į ką jis panašus.

Beje, bilietas žmogui 15 litų, vietiniams – aišku, kaip ir visur nemokamai.

Kaip ir visada, didžioji dalis lankytojų, nelinkę persistengti ir labai aukštai kopti, tad smagiai laiką leidžia pirmuose krioklių aukštuose, mes juose tik staptelim ir kopiam pasižvalgyti aukščiau.

Beje, beveik kiekviename krioklio baseine gali atlikti grožio procedūras. Vos tik įbridus į vandenį, tuoj kojas apspinta didelės ir mažos žuvytės, kurios, kandžiojasi ir, kaip rašo literatūroje, valgo negyvą odą. Na ir ko ne  odos pylingas...ir visiškai nemokamai

Mindaugas sako, kad tai nėra labai jau jauku ir malonu, bet kentėti galima Na, o man ši procedūra pasirodė labai jau gąsdinanti..juolab, kad žuvys čia gyvena labai nemenkos...Todėl aš tik vos įkišus kojas, kiek įmanoma taškiausi, kad tik tos ryklės kuo toliau nuo manęs plauktų ir manęs neragautų...vis gi viena sugebėjo grybštelti, tai ir išgąsdino, ir skaudėjo...Žodžiu, nereikia man jokių pylingų - graži ir be jų!

Taip besimaudydami užkopiam iki paskutinių lygių...čia tik vienas kitas turistas.

Leidžiamės žemyn, kaip visada smagiai pasišokinėdami! Apačioje dairomės savo tiuninguoto autobuso, tačiau jo nematyti, tad kol jis atvažiuos, galime pamaloninti skrandžius.

Na, štai ir autobusas, pasirodo, šiandien jis jau paskutinis: gerai, kad per ilgai prie krioklių neužsibuvom, būtų tekę krapštyti batus su taxi važiavimui.

Grįžtant autobusu pradeda lyti...mūsų pirmas lietus Tailande! Nutariam, kad  per lietų pats tinkamiausias metas mėgautis masažu, todėl, grįžę į Kanchianaburį keliaujam į artimiausią masažo saloną ir atsiduodam švelnioms, o kartu ir tvirtoms masažisčių rankoms. Lietui smarkiai pilant ir griaudėjant piktam dunduliui, mėgaujamės nuostabiu viso kūno masažu su aliejumis. 250 batų (20 litų)  – juokinga kaina už tokią atgaivą kūnui, o kartu ir sielai.

Išėjus iš masažo salono, lietus vis dar nenustoja...nelieka nieko kito kaip aliejuotom kojom bėgti per balas, ieškant jaukios vietelės vakarienei. 21 val. vakaro, todėl mūsų taip mėgstami maisto vagonėliai ir paprastesnės kavinukės jau užsidariusios ar užsidarinėja, tad belieka – brangesnės ir labiau turistams skirtos kavinės. Kaip ir visada, pasakiškai gardžiai pavakarieniaujam.

Įdomi diena, atpalaiduojantis masažas, jaukus vakaras...Rytoj laukia ir vėl daug įspūdžių, naujos vietos, nauji patyrimai...Ar gi fantastiškas dalykas tos atostogos!!?