„Privalomoji programa“ Bankoke

Šįryt keliamės apie 10 val. puikiai išsimiegoję, pailsėję. Bent jau aš... Mindaugui, aišku, miego kaip visada mažai ir mažai...tačiau mano tradicinis ant sąžinės minantis, kelis kartus pakartotas ir nieko gero nežadantis klausimas „Ar tam 8000 km. beldėmės, kad pradrybsotume lovoje?!“ šiaip ne taip išblaško jo miegus ir mes jau pasiruošę!

Jau net ir šios dienos dienoraščio pavadinimas „privalomoji programa“ sufleruoja, kad šiandieną skirsim žymiausioms, garsiausioms Bankoko vietoms, kurios neabejotinai įtrauktos į visų kelionių programas ir kurias aplanko, tikriausiai nesumeluosiu, tūlas turistas.

O tų įžymybių, aišku, didžiausia dalis – šventyklos. Ko jau ko, bet pastarųjų ten daug daugiau nei galima įsivaizduoti! Didelės, mažos, brangios ar visai kuklios, atokios, tik vietinių lankomos, turizmui skirtos, niekam nežinomos arba ant daugybės atvirukų besipuikuojančios. Budizmas stipriai jaučiamas kasdieniniame tajų gyvenime, tad norint pažinti lankomą šalį, neįmanoma išvengti apsilankymo nors vienoje iš jų.

Mūsų planuose šiandien aplankyti pačias populiariausias Wat Arun, Wat Pho (Gulinčios Budos) ir, aišku, – žymieji Karaliaus rūmai.

Pakeliui į šias šventyklas, nusprendžiam užsukti į traukinių stotį ir susirinkti informaciją rytojaus kelionei į Kanchanaburį, į kurį turim minčių važiuoti traukiniu. Pasirodo, neapsirikom aplankydami stotį: ten sužinom, kad traukinys į Kanchanaburį važiuoja visai iš kitos traukinių stoties, esančios vos ne kitame miesto gale. Na, bet tai dar tik rytoj. Šiandien pirmiausia turim nusigauti iki Karaliaus rūmų.

Iš traukinių stoties iki Karaliaus rūmų pagal kelių žmonių rekomendacijas planuojame vykti vandens transportu, bet besiblaškant iš vienos į kitą gatvę kyla klausimas -  kaip rasti tą prieplauką, iš kur plaukia laivukai. Pasirodo jinai visai ne čia pat, kaip pradžioje manėme ir tikėjomės. Ir čia prasideda tailandietiški bajeriai: žemėlapį turim, bet kelio nerandam, kiekvieno ko klausiam, rodo skirtingas kryptis, kur eiti...Beje, tajai pasižymi tokiu bruožu, kad negali pasakyti "ne" arba "nežinau", jie geriau nurodys tau klaidingą kryptį, bet nesijaus atsisakę "pagelbėti". Už kiekvieno kampo mus sveikina geradarys, besisiūlantis padėti..bet jie visi bruka mums sustabdyti tuk-tuk‘us, kai kurie ir sustabdo, vos ne už rankos paėmę sodina į juos, aiškina, kad čia labai toli, dar kiti sako - kad prieplauka išvis sekmadieniais nedirba. O mes žinom, kad priepauka yra visai šalia, tik reikia, kad kas nurodytų, kuria kryptimi paėjėti. Taigi tuk-tuk‘ų griežtai atsisakom... Mindaugas jau vieną koją, tiesą sakant, buvo beįkeliąs į jį, tačiau aš sulaikiau! Mums reikia prieplaukos, iš kurios kursuoja maršrutiniai vietinių naudojami laivai, o jie, kaip iš daugelio skaitytų istorijų spėju, greičiausiai veš mus pas privačius vietinius vežėjus, organizuojančius ekskursijas po Bankoką ir, aišku, už tai nulups mažiausiai kelis tūkstančius batų

Todėl nepasiduodu ir neleidžiu Mindaugui pasiduoti tajų akių dūmimui ir vadovaujantis žemėlapiu bandau įkvėpti Mindaugą toliau ieškotis kelio savarankiškai link prieplaukos. Mums pasiseka, kad pro šalį einanti vietinė bankokietė, sklandžiai kalbanti anglų, paklausia, gal galėtų pagelbėti, ir be galo pradžiugina, kad mūsų taip ieškoma prieplauka yra vos už kelių gatvelių! Jinai mus net palydi vos ne iki pat tos prieplaukos. Išties negaliu atsistebėti kartais tokiu vietiniu draugiškumu ir paslaugumu, o kartais – begaliniu akiplėšiškumu! 

Pagaliau! Pagaliau, mes prieplaukoje! Pagal dar Lietuvoje atliktus namų darbus, žinau, kad turime laukti maršrutinio, pačių vietinių tajų naudojamo laivo oranžine vėliavėle, kuris vos už kelius batus nuplukdys mus reikiama kryptimi iki pat Grand Palace.

Kol laukiam savo laivuko, nugabensiančio mus iki pat Karaliaus rūmų, turisto lituano spėja numigti grožio miegelio. Ir nereikia jokių Dormeo - miegelis ir taip saldus!

O štai pagaliau ir mūsų laivelis sausakimšas oranžine vėliavėle! Įlipam  ir netrukus jau plaukiam upe tolyn. 

Chao Phraya upė – didžiulė, plati, įspūdinga. Aplink – dangoraižiai, šventyklos, čia pat ir visiškai vargingos lūšnos, upė pilna laivų laivelių. Mums viskas dar nauja, tad vaizdus ryte ryjam.

Laivas plaukia standartiniu maršrutu, stoja visose prieplaukose, ir netrukus pasigirsta monetų žvangėjimas – tai per laivą eina oranžiniais uniforminiais marškinėliais apsivilkusi konduktorė ir dalina keleiviams nuo ritinėlio nuplėšiamus plono popieriaus bilietus. Bilieto kaina –  10 ar 14 batų.

Netrukus išlipame Tha Tien prieplaukoje ir per pakrantės turgelį einam link gatvės, kurioje jau iš tolo matyti Grand Palace, o jei nebūtų matyti, tai minios turistų, tai išduotų.

Bilietas į Grand Palace žiauriai brangus ir įdomiausia tai, kad vietiniams nemokamai, o turistams -500 batų/40 litų žmogui. Kaip Tailande tai tikrai nemaži pinigai.

Karalių rūmuose Bankoke nuo seno gyveno tajų karalystės valdovai. Šiandien ši vieta yra dvasinis ir meno centras, kuriame galima susipažinti su karališkuoju gyvenimo būdu. Nors karaliai čia nebegyvena nuo XX a, Karalių rūmai iki šiol yra tajų galybės ir dvasingumo simbolis.

Nors esu pasiėmus net keletą skarų apsirišti tiek kojas, tiek per pečius, kad nė lopelio nuogybių nesimatytų, visgi neįtinku konrtolieriui prie Gran Palace įėjimo...aš jam rodau, kad pas mane viskas uždengta nuo apačios iki viršaus..bet jis mat purto galvą ir mūsų., tiksliau manęs, vis tiek neįleidžia..Na, kadangi aš mergina nepasimetus ir pasiruošus visiems atvejams užsimetu bliuzelę su rankovytėm, skara nusileidžiu vos ne iki kulniukų, ir dabar jau tikrai pasiruošus susitikti su Budomis!

Grand Palace – be galo didžiulis šventyklų kompleksas: net pasimeti vaikštinėdamas šventyklų ir kiemų labirintais. Išties labai sunku nupasakoti  ir net nuotraukomis perteikti šventyklų prabangą, didingumą, grožį, puošnumą. Iš tolo atrodo, kad tai vientisas dekoras, tačiau priėjus arčiau pamatai kiek, rankų darbo įdėtą į kiekvieną centimetrą. Kiekviena plytelė dekoruota atsikartojančiais raštais, kiekvienas lipdytas lapelis suderintas ir formomis ir spalvų deriniais.

Tiesa, nei Karaliaus, nei Karalienės nesutikome, bet Grand Palace atvykus tiek tūkstančių kilometrų bent vieną kartą aplankyti tikrai verta ir net gi privaloma.

Pilvai gurgia, kojos nebeneša, akys mato vien tik galybę maisto, bet ne šventyklų dekorus, budas, todėl pietūs šalia prieplaukos esančiame turguje – būtent tai, ko labiausiai mums reikia!

Na va, dabar jau ramu, tad galim toliau pažindintis su sostine bei jos žymiausiomis vietomis. Kitas mūsų tikslas – Wat Arun. Plaukiame vieną sustojimą tuo pačiu maršrutiniu laivu iki Wat Pho šventyklos, iš čia keliamės už 3 batus į kitą upės krantą, kurioje puikiuojasi Wat Arun.

Štai ir Wat Arun, "aušros šventykla", pavadinta Hindu deivės Arunos vardu. 

Pagrindinė Wat Arun šventyklos dalis – apie 80 metrų aukščio bokštas (prang), išpuoštas spalvoto porceliano ornamentais. Aplink – dar keturi mažesni bokštai.

Wat Arun sudaro visiškai kitokios šventyklos įspūdį:joje nėra tos išpustos prabangos, blizgesio.

Palypėjam aukštyn, į pagrindinę aikštelę, o nuo ten be proto statūs laiptai veda dar aukščiau, į centrinį bokštą juosiančią siaurą terasą. Aukštyn lipti dar nieko, bet kai užlipę pasižiūrim žemyn, tai net galva apsisuka O juk dar reikės kažkaip nusileisti žemyn...

Einame aplankyti šalimais Wat Arun esančią šventykla – ubosot (angliškai dar vadinama “ordination hall”), kurioje vyksta vienuolių įšventinimo ceremonijos, priešais didžiulę paauksuotą Budos statulą, apsuptą mažesnių statulėlių ir gausių tikinčiųjų suneštų aukų.

Vėl keliamės atgal į kitą krantą ir keliaujame apžiūrėti – Wat Pho šventyklos, nors kojos ir visai nebeneša, o karštis išsunkęs paskutines jėgas.

Wat Pho šventykla pavadinta budistų vienuolyno Indijoje garbei – tame vienuolyne, sakoma, yra gyvenęs Buda. Tai didžiausia ir seniausia budistų šventykla Bankoke, 80 tūkst. kvadratinių metrų teritorijoje yra du atskiri akmeninėmis sienomis aptverti kompleksai, viename jų - šventykla su garsiąja gulinčio Budos statula bei Wat Pho masažo mokykla, kitame komplekse įsikūręs veikiantis budistų vienuolynas ir daugybė šventyklų. Aplink - didžiulis parkas su daugybe stupų ir Budos skulptūrų. Teko skaityti, kad Wat Pho yra daugiau nei tūkstantis Budos atvaizdų. Wat Pho teritorija aptverta aukšta siena, kurioje yra šešiolika vartų. Vartus saugo akmeniniai kinietiškos išvaizdos milžinai.

Kaip ir daugeliui turistų, didžiausią įspūdį palikeo Gulinčios Budos skulptūra. Statula iš tiesų didžiulė – 15 metrų aukščio ir 43 metrų ilgio, tviskanti, didelė,galinga. Šalia jos jautiesi tarsi nykštukas.

Teko kažkur skaityt pajuokavimą, kad ji palikta gulinti, nes nerado tokio galingo krano, pajėgsiančio ją pakelti:)))

Apžiūrėję gulinčios Budos statulą, už 20 batų įsigyjame indelį su monetomis ir atliekame gana įdomų ritualą – metame monetas į palei sieną stovinčius varinius puodus. Sakoma, kad tie puodai simbolizuoja sėkmę nešančius simbolius, pavaizduotus ant Budos pėdų, ir kad šis ritualas teigiamai paveikia aukojančiojo karmą. 

Man visai patiko ši atrakcija

Toliau klaidžiojame po Wat Pho teritoriją.

Kiemai kiemeliai, stogai stogeliai…

Netrukus prieiname ilgą galeriją, pilną beveik vienodų lotoso poza sėdinčio Budos skulptūrų – skiriasi tik Budos veido išraiška.

Svarbiausia Wat Pho komplekso šventykla – ubosot čia vyksta vienuolių įšventinimo ceremonijos.

Dar keletas šventyklų ir šiai dienai jau dedam varnelę: ir kojos nebeneša, ir akys jau vaizdų neaprėpia. 

Vėl vakarienė kuklioje gatvės užeigoje, pasivaikštom po savo rajoną, stebim ir stebimės tokiu aktyviu naktiniu gyvenimu. Bankoko gatvėse vyksta viskas: paėjęs vos kelis šimtus metrų iki savo viešbučio, čia gausi ir pavalgyti, ir apsirengti, tave išmasažuos, o dar žiūrėk pareisi namo ne vienas! 

Kadangi visa diena vėl ant kojų, kurios, pasako Mindaugo, lenda į vieną vietą, tad jas ištiesti yra tikra svajonė! Mūsų hostelyje yra internetas, tad gurkšnojant Chang'ą permetam, kad vyksta užu jūrų marių Lietuvėlėj, užsisakom rytojaus nakvynę mūsų kitame kelionės sustojime - Kachanaburyje. Būsimi apartamentai, bent jau pagal nuotraukas, ant Kwai upės įsikūrusiame namelyje, kur nakties kaina 13 eurų. Virtualus vaizdas mums tinka ir patinka, tad spaudžiam Enter ir nakvynę jau turim.