Pirmiausia skubinamės susitvarkyti reikalus su
vizom, nes be jų, kaip žinia, niekas į šalį neįleis! Tailande labai patogu
įsigyti Viza an Arrival , galiojančią 15 dienų. Žmogui apie 100 litų (apvalinamJ))
Vietinės valiutos susimokėti už vizas (batų) neturime, tai tenka keisti oro
uoste atsivežtus euriukus. Gauname 4200
batų už 100 eur, atrodo lyg ir nemenka
suma., tačiau lyginant su kitais keitimais, oro uoste keisdami valiutą praradome apie 20 litų. Žodziu, kursas labai
prastas, bet yra kaip yra
Su vizom gana greitai susisukam ir toliau laimingai
pavargę keliaujam ieškoti, kaip nusigauti iki viešbučio.
Pirmosios akimirkos,
įkėlus koją į naują šalį, visada šiek tiek apimtos lengvos panikos bei
pasimetimo: kur dabar eiti? Su kuo važiuoti? Kieno paklausti?Žinodama, kad taip bus, dar
Lietuvoje susiradau tikslų aprašymą, kaip nusigauti iki mūsų rezervuoto
viešbutuko. Tad tiksliai vadovaudamiesi ja, leidžiamės į train stotelę.
Traukinuku pukšėsime su persėdimu iki skytrain sustojimo Nano, o iš ten iki
mūsų rezervuotas hostelis SUK11 - visai
ranka pasiekiamas.
Ką tik įkėlus koją į Tailandą..šiek tiek pasimetus...šiek tiek pavargus...ir nemažai pabalus...bet tuoj situacija bus ištaisyta!
Taigi traukinys, skytrain ir mes jau Nana
sustojime.
Pirmasis įspūdis jau išlipus iš skytrain ir
keliaujant link viešbučio labai nekoks:nežmoniškai karšta, dušna, drėgna tvanku, jauti kaip prakaitas tiesiog upeliais
teka. O be to, beprotiškai smirda, nosį riečia nuo įvairiausių blogų kvapų,
ėmiau net žiaugčioti, pykino...Pamaniau, kaip reikės visa tai ištverti!
Va, radom ir viešbutuką savo SUK11...aišku, pirmasis
įspūdis optimistiškai nenuteikia nei manęs, juolab Mindaugo...pačiam viešbutį
beprotiškai dušna, prie reception jokio kondicionierių, kažkokia tamsi maža
kamūrkė, statūs laiptai, visur apkarstyta įvairiausiais niekniekais,
popiergaliais, pristatyta galybė statulėlių...
Aišku, toks slogus ir neigiamas buvo tik pirmas įspūdis, ir išties labai klaidingas...nuomonė pasikeitė įėjus nors ir į labai paprastą, bet tikrai tvarkingą savo kambariuką, smegenis iškarto prapūtė visu galingumu įjungtas kondicionierius ...ir aišku, įkvėpus gaivaus oro, pasaulis nušvito kitom spalvom...Turiu pasakyti, kad vėliau šis hostelis mums be galo patiko, ypač vakariniai pasisėdėjimai vestibiulyje su kitais viešbučio gyventojais naršant internete, gurkšnojant alutį. Nors ir labai paprastas, bet labai jaukus, autentiškas, su cinkeliu ir turintis savo veidą bei dvasią hostelis...
Beje, naktis
2 žmonėms čia kainuoja 20 eurų, tačiau jei nereikalingi kambaryje patogumai,
gali lovą išsipirkti 6-viečiame ar 4-viečiame kambaryje ir džiaugtis visiškai nebrangia nakvyne Tailando sostinėje.
Taigi pirmiausia kas be ko nuplaunam kelionės dulkes
ir smingam 3-4 valandom atgauti jėgas. Kad ir kaip Mindaugas norėtų ilgesnio pogulio, aš to
leisti negaliu! „Argi 8000 km trenkėmės vien tam, kad pamiegotume?“ – mano kozerinis
klausimas, gelbėjęs visos keliones metu šiek tiek sužadinti Mindaugui pažinimo jausmą
lankomai šaliai.
Taigi krapštomės akeles ir keliaujam pirmajai pažinčiai
su Bankoku... Jokių didelių planų..tiesiog lengvas pasivaikščiojimas, vakarienė,
gal masažas...Aš mesteliu Mindaugui mintį, gal reikėtų nuvykti iki garsiojo
Khoa San Road. Rinkdama info apie Tailandą, vis mačiau ją minint. Šis kelias garsus
kaip viena populiariausių sostinėje backpacker‘ių gatvių: joje be galo daug pigių
hostelių, barų, kuriuose nuolat skamba gyva muzika, vyksta nuolatinė prekyba ir
t.t. Žodžiu, veiksmas visą parą, o ypač jis suaktyvėja vakarais ir naktimis. Na,
tad natūralu, kad labai buvo smalsu pirmajai pažinčiai pasivaikščioti po vieną
garsiausių ir triukšmingiausių Bankoko gatvių.
Pavažiuojam keletą stotelių su skytrainu ir pagal
žemėlapį atrodo, jog mes turėtume būti
netoli šios garsiojo kelio... Einam einam, einam einam... Stabdom žmones, klausiam,
kaip nueiti, tačiau net keletas
pasako,kad iki rytojaus eisim iki jo...Pasidaro nelabai jauku tamsoj
klaidžioti nepažįstamomis, pustuštėmis gatvelėmis,..be to, vienas paskui kitą stoja
paslaugūs tuk-tuk‘ų vairuotojai, besiūlantys nuvežti, kur tik norim. Tačiau aš jais nepasitikiu ir atkalbinėju Mindaugą su jais
važiuoti.
Galų galiausiai nusprendžiam grįžti atgal į savo
Sukhumvit gatvę, kurioje yra mūsų viešbutis, ir čia pasivaikščioti bei
pavakaroti..
 |
| Naktinis gyvenimas Sukhumvit gatvėje |
 |
| Linksmieji šviečiantys autobusiukai |
Hmmm...pilvai jau pradėjo groti maršus, tad ieškom
vietos pirmajai mūsų skrandžių pažinčiai su tailandietišku maistu. Prabangių
restoranų nemėgstam, i juolab Tailande, norint paragauti tikrojo jų maisto,
patariama valgyti vietinėse užkandinėse, tad ilgai neklaidžioję į pirmąją tokią
ir užsukame...Ką tik prieš akis ant sienos praropojęs tarakonas apetito
Mindaugui nesugadina, o man nesužadina...tad aš išgersiu tik alaus. Mindaugas
sako, kad taip gi ir turi būti..gi čia taip įprastai vietiniai ir gyvena...o mes gi ir atvykom pažinti vietinių kasdienybę...Ok, pažindinamės! Tik dėl viso
pikto aukščiau pakeliu kojas, kad netyčia kokios žiurkės uodegos neužminčiau
(beje, šioje užeigėlėje jos nemačiau, bet Tailande visur ir visada turi būti nusiteikęs tokiai pažinčiai).
 |
| Maistas ruošiamas čia pat prie tavo akių |
 |
| Ragaujam tradicinio talandietiško Chang alaus |
Užsisakom sriubos, taip pat antrą patiekalą – jų tradicinius keptus ryžius su vištiena, pora alaus...
Sumokam apie 12 litų. Nepaisant ne itin estetiškos aplinkos, tikrai skanu! Beje,alkoholis
Tailande lyginant su maisto kainomis yra gana brangus: alaus kaina net didesnė
nei Lietuvoje. Tokioje paprastoje gatvės užeigėlėje bokalas kainuoja apie 8 litus.
Tad visą kelionę pietų, vakarienės 50 proc kainos sudarydavo alutis. Na, bet
kaip kitaip tailandietišką aštrumą nugestinti jei ne juo...
Na o po vakarienės kaip ir priklauso, būtina išbandyti
garsųjį visame pasaulyje Thai masažą. 1 valandos kaina vidutiniškai svyruoja nuo 15 iki 30 litų. Pirmąjį vakarą nutariam pradėti
nuo kojyčių masažo: nuplovė, nušluostė, masažavo visą valandą, o pabaigoje dar
ir rinkas, pečius ir galvą pamasažavo... Na ką galiu pasakyti, relaksas nerealus!
Ir dar tokia piguma – kai tuo tarpu Lietuvoje be 100 litų nė neužsuk į masažo
saloną...
Na ir paskutinis šio vakaro atradimas – papajų salotos! Kaina - 3 litai, paklausia 1 ar 2 čili pipiriukus įdėt, parodom 1 pirštą. Ajaj kokio skanumo, kokio aštrumo! Tenka net pakartoti...
 |
| kertam papajų salotas |
\
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą