8000 km ir dvi paros kelionės iki šypsenų šalies...

Savo įspūdžiais apie Tailandą, joje patirtus nuotykius dalinasi Mindaugas ir Kristina. Mindaugas "rašo" (kad ir kaip sunkiai įtikima), Kristina – sakykim, kad „taiso“ klaidas. Aišku, tikriausiai lengviau būtų buvę imti ir pačiai viską parašyti. Neabejoju, jog suprantate, ką turiu omeny :))))

Kelionės trukmė - 16 dienų (04 14- 04 30). Pirmąją atostogų dieną išvykstam, paskutinę - grįžtam. Žodžiu, kiekviena atostogų minutė išnaudota prasmingai!

Kodėl Tailandas? Ogi visiškai atsitiktinai...Tiesą sakant, tuo metu,kai prakaitavom 40 laipsniu temperatūroje bei gaivinomės arbatos karštumo vandenyje, pagal nustatytas mūsų šeimoje taisykles iš tikrųjų turėjome leistis su vėjeliu  nuo vienos iš Alpių viršukalnės. Ir labai džiaugiuosi, kad nesileidžiam....o keliaujam pirmajai pažinčiai į Aziją...Mindaugas, aišku, ne toks laimingas...bet užtat išsiderėjo 3 metus paeiliui slidinėjimo atostogas:)))
Į Bankoką skrendame iš Varšuvos. Tiesiog mums tinkamai datai tai buvo patogiausias ir priimtiniausias variantas. Bilietai - 2 žmonėms pirmyn/atgal su persėdimu Katare 4300 litų, o svarbiausia, kad laukimas tarp skrydžių tik 1,5-3 val. Galėjom rinktis skristi per Maskvą ar Kijevą ir mokėti apie 500 litų pigiau, bet oro uoste tarp skrydžių tektų laukti 16 valandų...Daug! Todėl renkamės greitesnį ir patogesnį kelią pasiekti šypsenų šalį.

Mūsų bagažas - minimalus: kiekvienam po kuprinėlę ir 1 mažas lagaminukas (Ryanair matmenų). Mindaugui vis pasakojau apie taip vadinamus backpackerius, kurie keliauja tik su kuprinėmis. Tačiau nepavyko įtikinti, kad ir mums reikia įsigyti "normalias" kuprines ir lagaminą mest lauk, kad galėtume vadintis tikrais backpackeriais:))) Bet kita kelionė tikrai nusimato tik su kuprinėmis!

Taigis....ketvirtadienis, balandžio 13 d., be galo įtempta, prieškelioninio jaudulio kupina diena...

Vyresnioji dukra dar seneliams "neperduota", kuprinės taipogi dar nesukrautos..Man, aišku, toks chaosas ir skubėjimas visiškai ne prie širdies. Mėgstu iš anksto viską susiplanuoti, susiruošti  ir su nerimastingu jauduliu krūtinėj, bet ramiai laukti išvykimo akimirkos...o čia mat visi netikėtumai prasideda paskutinę minutę!!!

Ne gana to, senelis visai prieš išvykdamas su vyresniąja, užsitrenkia tualete ir niekaip negali išeiti...tenka laužti duris....

Na, bet durys kaip durys, bala jų nematė...Nerimą labiausiai kelia tai, jog spynos užsikirtimą šifruoju kaip perspėjimo ženklą, kad geriau sėdėtume namie ir apie jokias atostogas ir keliones nesvajotume...na bet tikrai...3 metus durys puikiai tarnauja, o čia še tau...likus kelioms minutėms iki išvažiavimo, užsikerta durų spyna...Nagi ar tai ne ženklas?

Visas tamsias mintis stengiuosi nuvyti: durys vis tiek jau išlaužtos, senelis su vyresniąja sėkmingai įsodinti į autobusiuką ir keliauja į Kupiškį. Viskas bus gerai! - raminu save.

Mes irgi pamažu bandom įsijausti į atostogų nuotaikas, vis dar negalėdami patikėti, kad tikrai nei vaikų ligos, nei užsikirtusios spynos, nei darbai nesukliudė mums išsiruošti į tolimas ir mūsų atveju gana netrumpas atostogas.

Užtrenkiam namų duris, sėdam į visuomeninį transportą ir keliaujam į Vilniaus autobusų stotį, iš kurios 22.30 val pajuda autobusas į Varšuvą.

Autobusas, kursuojantis maršrutu Vilnius-Varšuva nerealiai patogus: jame veikia ir internetas, ir asmeninis ekranas su filmais, žaidimais, sėdynės minkštos, plačios,  o ir kaina - tik 70 litų žmogui iki pat Varšuvos oro uosto. Beje, autobuse nelieka nei vienos laisvos vietos, todėl bilietus patartina įsigyti iš anksto.
Mano kompanionas Mindaugas vos tik įsitaisęs patogioje sėdynėje nulūžta, nespėjęs išsitraukti iš kuprinės alaus skardinės, kurią taip gardžiai žadėjo išgerti atsisveikindamas su namais ir pasitikdamas atostogas...Na nieko, aš už jį tai padarysiu:)))

6 val ryto - ir mes jau Varšuvoj! Miestas dar kietai įmigęs, temperatūra minus 2, o mes visai su plonom striukytėmis ir vos 20 zlotų. Mūsų lėktuvas tik 15 val., todėl nevažiuojame į patį oro uostą, o išlipame Centrinėje stotyje. Saugomoj kameroj paliekam lagaminą, kad nereikėtų tampytis, pasimėgaujam rytine lenkiška kava, surandam informaciją, kaip ir kada patogiausia nuvažiuoti į oro uostą ir pirmyn apžiūrėt Varšuvos!
Aišku, reikia žemėlapio, bet kur tokį ankstyvą rytą jį gauti, kur tik beeinam visi kioskeliai, info punktai dar uždaryti. Na bet sako, ieškok kaip duonos, ir rasi:))taip mes atkakliai beieškodami viename iš viešbučių išsikaulinam žemėlapį ir dabar jau orientuodamiesi, kas kurioj pusėje traukiam į senamiestį.

Tikriausiai šįryt esame pirmieji turistai, beklaidžiojantys Varšuvos senamiesčio gatvelėmis....Taigi kam nepatinka minios turistų, grūstys, prašom į ekskursiją išsiruošti ankstyvą rytą, tikrai būsite vieni ir niekas nereikalingas nešmėžuos jūsų nuotraukose.

Nutariam, kad labai graži bundanti ta rytinė Varšuva, gal kitą kartą pavyks ir vakarine pasigrožėti.
O dabar susirandam suoliuką saulytės atokaitoj ir gerą valandikę ilsinam kojeles besišildydami bundančios saulės spinduliuose.


Pats laikas judėti į oro uostą. Susisiekimas su uostu labai patogus: gali važiuoti autobusu, metro, taksi. Mes sėdam į metro, 20 min ir mes jau Varšuvos Šopeno oro uoste. 

Labai nekantraujam išbandyti Qatar avialinijas. Nuolat geriausiomis pasaulio avialinijomis pripažįstamos, todėl labai smalsu išbandyti patiems ir pažiūrėti, kokį komfortą siūlo. Mindaugą, deja, pirmas vaizdas lėktuvo nuvilia: pasirodo ir Varšuvos reikės skristi paprastame Airbus modelyje. Na bet vaizdas viduje šiek tiek nuotaiką pakelia: asmeniniai televizoriukai su filmais, žaidimais, koncertais, muzika, nemokamas alus, vynas, 2 maitinimai skrydžio metu -  aptarnavimu tikrai negali skųstis. 

Persėdimas vyksta Katare. Apie kelias valandas tenka palaukti. Oro uostas didžiulis.

Kitas lėktuvas - 3 eilių Boeing. Tokiu skrendame pirmą kartą. Tikrai galingas, net nesijauti, kad esi lėktuve. Ant sėdynės randame rinkinukus su dantų šepetuku, pasta, kramtomosios gumos keliais gabaliukais, kojinėmis, kad nebūtų šalta, raiščiu ant akių užsidėt miegui, pledu, pagalve... Vėl alučio kiek nori, maitinimas ir t.t. 

Šis skrydis ir vėl 6 valandas, skrendame naktį, visi keleiviai išlūžę saldžiam miegui, tad skrydis visiškai neprailgsta, juolab skrendat tokiu galingu ir dideliu lėktuvu nesijaučia jokios turbuliacijos, kojoms vietos pakankamai, sėdynės plačios, tikrai Qatar avialinijos - jėga!