Į amžinąjį miestą - ROMĄ (2 dalis)

Sakoma Visi keliai veda į Romą – tad nenuostabu, kad mūsų irgi! Kadangi vykstame automobiliu iš Lietuvos, mūsų kelias į Romą ne toks jau trumpas – daugiau kaip 2000 kilometrų. Tačiau tiesioginiu skrydžiu (Iš Vilniaus skrenda tiek Ryanair, tiek Wizzair) pasieksite ją vos per kelias valandas.

Amžinu miestu tituluojamą Romą tiesiog privalu aplankyti kiekvienam žmogui bent kartą gyvenime. Jame tiek istorijos, tiek įspūdingų paminklų, tiek nepakartojamo grožio pastatų...Mes jame lankysimės pirmą kartą, tad spirgam iš nekantrumo pamatyti viską savo akimis!

 Iki Romos mus dar likę 700 kilometrai.. Išvažiuojam iš autobano, sumokėdami už maždaug  50 km. atkarpą apie 4.6 eurus ir toliau traukiam nacionaliniais keliais. Ne pirmą kartą važiuojam Italijoje, tad jau esam nusiteikę smarkiai gazo pedalo nespausti bei apvažiuoti gausybę žiedų. Be to, ankstus sekmadienio rytas, tad daugelis eismo dalyvių dar mėgaujasi saldžiu miegeliu.

Šalia kitų sunkiasvorių stojam rimtesniam pusryčių metui ir mes: kavyyyytė, sriubyyyytė – kiekvienam pagal norus ir pageidavimus..

Na štai, Roma jau visai ranka pasiekiama. Ieškom Via Aurelia gatvės, kurioje įsikūręs kempingas „Village Roma“.  Nors pats atostogų pikas ir tai vienintelis kempingas šalia Romos, tikimės, kad laisva vieta mūsų palapinei jame atsiras.

Kaip jau minėjau kempingas „Village Roma"  yra arčiausiai Romos istorinio centro esanti stovyklavietė,  vos už 15 minučių kelio automobiliu nuo Vatikano, susisiekimas viešuoju transportu  nuo jo iki miesto taip pat puikus, tad nieko stebėtino, kad jame žmonių sausakimša, registratūroje dirba trys ar keturi žmonės, ir prie kiekvieno jų nusiraizgiusios ilgiausios eilės. 

Pagaliau ir mūsų eilė prieina. Kaina 37 eurai nakčiai. Pats brangiausias per visas mūsų kelionėse, bet pasirinkimo kito neturim. Visi kiti kempingai, įsikūrę žymiai toliau nuo Romos centro, o tai mums netinka, nes nenorim į sostinę važiuoti savo automobiliu. Išsirenkam vietą palapinei ir iškart skubam kelionės ir nuovargio dulkes nusiplauti į baseiną.

Vėliau- "gurmaniška:"vakarienė - omletas iš lietuviškų kiaušinių :)

Beje, didžioji dalis čia apsistojusiųjų -  jaunimas. O tai reiškia, kad nė nesitik ramios nakties. Na, kadangi mes save vis dar prie jaunimo priskiriam, tai šios neramios naktinės prognozės mums visai nebaisios.

Ryt laukia kelionė į sostinę, tad ilgai netempiam į naktį ir einam ilsėtis, kad rytoj kuo anksčiau turėtume energijos pradėti dieną

**************

Prabundu nuo lietaus barbenimo į automobilio stogą. Lietus ir atostogas - dažniausiai tai man smarkiai nuotaiką sugadinantis komplektas. Vis gi šįryt aš šiek tiek net ir džiūgauju dėl to. Kadangi prieš kelionę nerimavau dėl  to nepakeliamo karščio,  kuriam kaitinant teks ekskursuoti po sostinės įžymybes.  Kažkodėl būtent su tokia išankstine kančios gaidele aš įsivaizdavau mūsų viešnagę Romoje. O negi liepos vidury galėtų kitaip būti? O čia, še tau, toks visai netikėtas  lietus ir gaiva! ...

Taigi vakar gavom visą informaciją, kaip pasiekti Vatikaną ir Romos centrą. Be to, ir pati buvau susirinkus nemažai informacijos, tad tereikėjo tik nusipirkti bilietus, susižinoti, koks autobusas ir metro mums reikalingas -  ir į trasą!

Sėdam į autobusą, kuris mus nuveža tiesiai prie Vatikano. Prie Vatikano sienos, visai kaip daugelyje matytų nuotraukų, išvystam nusiraizgiusią eilę be pabaigos ir be pradžios... Na ne, žinojom, kad tokioj eilėj tikrai nesikankinsim ir laiko negaišim, geriau pasiliekam priežastį dar kartą sugrįžti čia!

Geriau žygiuojam prie Šv. Petro bazilikos - Vatikano pasididžiavimo, didžiausios ir puošniausios katalikų bažnyčios pasaulyje. Prie jos eilė taip pat netrumpa, bet kitaip nei į Vatikano muziejų, šioji sparčiai juda. O be to, mes, kaip tikri lietuviai, nestojam į patį galą, o prisigretinam prie turistų būrelio eilės viduryje... Taip taip, žinau, kad nėra čia kuo didžiuotis ir girtis. Gėda! Bet jei visas eiles taip sąžiningai stovėsim, nieko nespėsim pamatyti, nes turim tik vieną dieną Vatikano ir Romos pažinimui. Žodžiu, turim pasiteisinimą...bent jau sau patiems...

Išties nepakartojamos galimybės ir didybės ši bazilika!

Viduje labai daug laiko nesugaištam: pasigrožim, pavaikščiojam, pakomentuojam. Išeidami dar vaizdu į įspūdingo dydžio šv. Petro aikštę įsiamžinam ir lekiam toliau.

Pasirėmę į egiptietišką obeliską, kuris, beje, yra 40,2 metrų ir sveria 320 tonų, analizuojam žemėlapį, į kurią pusę toliau traukti...

Pagal žemėlapį kitą arčiausiai esanti įžymybė - šv Angelo pilis. Įdomu tai, kad ji sujungta su Šv. Petro bazilika Vatikane požeminiu koridoriumi, vadinamu Passetto di Borgo.

Šios pilies pavadinimas – šv Angelo - kilo iš legendos. Pasakojama, kad VI amžiuje ant tvirtovės nusileidęs angelas įsidėjo kalaviją į dėklą kaip ženklą, kad Dievo malonė suteikta ir baigsis baisi 590-tų metų maro epidemija.
Tarp 135 ir 139 metų pilis buvo pastatyta kaip imperatoriaus Adriano mauzoliejus, tačiau jai teko pabūvoti ir kaip popiežių rezidencija, kalėjimu, o šiuo metu – tai muziejus. galima apžiūrėti prabangius renesanso laikų popiežių apartamentus, kalėjimo kameras, lobių kambarį ir t.t.

Pražingsniuojam ir pasigrožim Angelų tiltų, kurį puošia 12 skirtingų angelų.

Ir vėl mūsų kelionės vedlys atsakingai analizuoja, į kurią pusę keliauti.

Iš tikrųjų Romoje tokia begalė įspūdingų aikščių, pastatų, bažnyčių, fontanų, kad už kurio kampo bepasisuksi, į kurią gatvelę beįsuksi, visada kažką įdomaus ir gražaus pamatysi. Tad aprašydama įspūdžius iš viešnagės joje, įdedu tik tą mažą dalį nuotraukų ir tik iš tų vietų, kurios tiesiog man asmeniškai labiausiai patiko ir padarė įspūdį.

Sąžiningai į eilės galą prie šv. Bazilikos atsistoti nenorėjo, bet pereiti gatvę, žalio šviesoforo signalo kantriai išlaukė.

O čia vaizdas į Piazza del Popolo. Pavadinimas „Popolo“ šiuolaikinėje italų kalboje pažodžiui reiškia „liaudies aikštė“, bet istoriškai jis kilęs iš žodžio „tuopa“, po kuria stovi Santa Maria del Popolo bažnyčia, aikštės šiaurės rytų kampe. Aikštėje stovi autentiškas obeliskas iš Heliopolio, Egipto. 

Toliau mūsų taikinys – pačios lankomiausios, populiariausios Romos įžymybės: Palatino kalva, Romėnų forumai, Koliziejus. Taigi sėdam į metro, tik kelios stotelės ir prieš mus atsiveria taip gerai mums visiems pažįstami koliziejaus vaizdai.

Koliziejus – pati lankomiausia turistų Romos įžymybė. Maždaug 55 tūkstančius žiūrovų talpinusiame Koliziejuje vykdavo gladiatorių, laukinių žvėrių kovos. Dažniausiai tai būdavo nemokami renginiai, organizuojami imperatorių ar kitų Romos aristokratų.

Aplankę Koliziejų, skubame pasivaikščioti po Palatino kalvą ir Romėnų forumus.

Nors nuovargis ir karštis jau visiškai  prie žemės lenkia, nė už ką negalim pasiduoti, dar tiek žymiųjų Romos vietų savom akim nepamatyta!

Sukaupiam paskutines jėgas, ir keliaujam aplankyti Panteono, kadaise buvusio romėnų „visų dievų šventykla ir  pastatyto maždaug  prieš 2000 metų, Tai vienas didžiausių, didingiausių ir geriausiai išsilaikiusių Romos paminklų. Jame yra Rafaelio ir keleto Italijos karalių kapai.

Fotografuojame tradicinę nuotrauką-kupolą su 9 metrų skyle. Teigiama, kad stovint po kupolu susiliejama su dieviškuoju pasauliu.

Ši anga yra vienintelis natūralios šviesos šaltinis šiamestatinyje. Tačiau pro ją patenka, aišku, ir lietus, taigi grindyse yra mažos  22 skylutės, tarnaujančios kaip drenažas. Patikrinom, tikrai yra, bet neskaičiavom, ar iš tikrųjų  tiek, kiek ir parašyta.

O štai ir Trevi fontanas laikomas vienas iš Romos garsiausių turistinių įžymybių. Fontano forma primena barokinio namo fasadą ir iškyla į 26 metrų aukštį. Trys centrinės figūros vaizduoja Neptūną, apsuptą dviejų tritonų, iš kurių vienas mėgina susidoroti su nevaldomu jūrų arkliuku, o kitas veda ramesnį gyvūną.

Kaip ir priklauso pagal tradicijas, Trevi fontane įmetam kapeikų, kad ir vėl likimas dovanotų galimybę čia sugrįžti!

  Navonos aikštė (Piazza Navona) - vadinama gražiausia Romos barokine aikšte.

Šioje aikštėje kaip ir baigiam  savo ekskursinę programą, pliusiukai prie žymiausių objektų jau sudėti, o be to, ir kojos kai ko jau nebeneša....

Viešnagė Romoje mums labai patiko ir, prisipažinsiu, netgi pranoko lūkesčius.  Visas miestas - tarsi muziejus! Ir taip įdomu jame klaidžioti: už kurio kampo bepasisuksi, į kurią gatvelę beįsuksi, visur tavęs laukia staigmena: įspūdingo dydžio aikštė, nepakartojamo grožio pastatas, bažnyčia, neregėto prabangumo fontanas, neatmenamus laikus primenantys griuvėsiai....Dar būtinai čia sugrįšim! O visiems nesilankiusiems čia, rekomenduojame būtinai nuvykti ir padaryti savo išvadas apie šį didingąjį miestą, kuris, neabejoju, nei vieno nepaliks abejingo...

 *******

Einant link metro, ir vėl pradeda lyti, ir net gi ganėtinai smarkiai. Na ką...Roma pasitiko ir išlydi mus su lietum!