POMPĖJA - po pelenais palaidotas miestas (3 dalis)

Šiandien mūsų tikslas – aplankyti Pompėją. Miestą, kuris 79 m.p.kr. buvo užpiltas išsiveržusio ugnikalnio Vezuvijaus ir išbuvo palaidotas po storu pelenų ir lavos sluoksniu daugiau kaip pusantro tūkstančio metų. Neįtikėtina, ar ne?! 

Kadangi ruošdamasi kelionei, apie šią istorinę vietą tiek prisiskaičiau, dokumentinį filmą taip pat buvau mačius, tad spirgėjau iš nekantrumo, kuo greičiau viską savo akimis pamatyti ir prisiliesti prie tokios unikalios istorinės vietos...

Taigi atsisveikinam su Roma ir traukiam vos už 250 kilometrų nuo sostinės esančią istorinę vietą, garsią visame pasaulyje. 
Daugiau kaip kelios valandos važiavimo ir mes jau pasiekiam Pompėją. Miestukas nedidelis, jaukus. Priparkuojam mašiną ir su dideliu smalsumu bei nekantrumu keliaujam apžiūrėti iš po pelenų atkastą senovės istorinį miestą. Beje, bilietas  kainuoja 11 eurų.

Kaip pasakoja BBC sukurtas dokumentinis filmas apie Pompėją, pelenų purvas ir lava užpylė šį miestą per kelias valandas. Vezuvijus išsiverždamas išmetė karštą lavą į kelių kilometrų aukštį, kur ji atšalo, sukietėjo, ir taip "aplijo" Pompėją. 

Miestas buvo dingęs nuo žemės paviršiaus iki 16 amžiaus vidurio, kai architektas, kasdamas griovį (rausė kanalą) aptiko namą. Nežinia,  tyčia ar netyčia jis niekam apie tai nepasakojo, todėl niekas daugiau ir neberausė. Normalūs kasinėjimai ir atradimai prasidėjo tik 18 amžiuje, kai Neapolio karalius įsakė atkasti miestą. Šie darbai, beje, tęsiami dar ir šiandien. 2000 metais buvo atrasta keletas erotinių freskų ir senojo miesto viešnamis.

Pompėja ir tragedijos kaltininkas Vezuvijus.

Labai smagios pėsčiųjų perėjos, išdėliotos iš akmenų. Tarp akmenų tarpų tilpdavo vežimų ratai ir tekėdavo visokios nuotekos, tad gatvę galėjai pereiti neišsitepęs kojų. Iš čia, spėju, ir kilo šiuolaikinės dryžuotos pėsčiųjų perėjos. 

Čia smagu ir slėpynių pažaist!

Kiemelis prie kiemelio, jie uždari, turtingųjų kiemuose būdavo įrengti baseinėliai, o gal fontanai. Išlikusios freskos, grindų mozaikos. Kažkas nepaprasto, kai pagalvoji, kad taip žmonės gyveno prieš beveik 2000 metų!

Atkasinėjant miestą surasta tuščių ertmių, į kurias archeologai prileido gipso. Va kas slėpėsi tose ertmėse. Labai nejauku žiūrėti į kančios iškreiptas povyzas, kad ir gipsines.

Visa Pompėja neįtikėtino dydžio! Vien ją atkasti reikėjo pusę amžiaus! Vaikščiojau ir niekaip negalėjau suvokti, kaip įmanoma tokio dydžio miestą iškapstyti iš po žemių ir kaip galėjo tiek tūkstančių metų viskas taip išsilaikyti...

      
 Nors, kaip minėjau, labai laukiau kelionės į Pompėją,  negaliu pasakyti, kad pasivaikščiojimas čia paliko labai didelį įspūdį labai didelį. Taip nutiko galbūt todėl, kad planuodama kelionę, labai daug skaičiau apie šį miestą, visą krūvą nuotraukų, video medžiagos peržiūrėjau.  Taigi dar net nenuvykus į jį, jaučiausi taip, tarsi esu jau pabuvojus čia. Vis gi vyliausi, kad gyvai atsidūrus jame, pamatysiu dar kažką naujo, pajausiu tą ypatingą atmosferą... Tačiau vaikščiojant po tuos griuvėsius, niekuo nebesistebėjau, dauguma vaizdų buvo nesunkiai atpažįstami iš daugybės peržiūrėtų prieš kelionę nuotraukų...

      Na, bet tai tik mano įspūdžiai tokie.. Net neabejoju, kad daugumai turėtų būti įdomu bent truputį prisiliest prie amžiams užmigusio miesto istorijos, susipažinti su prieš 2000 metų gyvenusių žmonių buitimi, pažvelgti į jų būstus, įsivaizduoti, ką tuo laiku veikdavo ir kaip gyveno tuometiniai žmonės...