Vis dar kelelis tolimas....(3 diena)

Rumunija – Bulgarija – Nakvynė Bulgarijoje (už Sofijos)

Rytą pradedame labai anksti, net 5 val. vietiniu laiku. Pabijojom, jeigu leisim sau iki pietų miegoti, tai Graikiją, važiuodami tokiu vėžlišku tempu pasieksim atostogom įpusėjus.
Juolab net neįsivaizduojam, kokie keliai laukia Rumunijoje ir Bulgarijoje, pro kurias važiuojame pirmą kartą, o atsiliepimų teko girdėti labai įvairių.

Žodžių, į bolidą ir skriejam link Rumunijos, kuri visai čia pat. Prie pasienio pasitinka automobilių eilės. Čia taip paprastai nepravažiuosi, kaip mes jau įpratę, teks rodyti dokumentus. Pasienietis pagal numerius mosteli mums, kad rikiuotis į antrąją eilę, kuri, mūsų džiaugsmui, juda labai greitai. Pirmojoje eilėje stovintiems ne taip pasisekė, ji vos vos judanti. Be to, pastebėjome, kad pastarojoje eilėje labai daug automobilių itališkais, austriškais numeriais.

Sėkmingai kirtus sieną, nusiperkam Rumunijos kelių vinjetę (7eurai-30 dienų). Nuo 2010 metų Rumunijoje įdiegta elektroninė vinječių išdavimo sistema (Rovinieta). Perkant pardavėjui reikia nurodyti automobilio valstybinį registracijos numerį, transporto priemonės tipą ir vinjetės galiojimo laikotarpį. Šiuos duomenis pardavėjas įveda į elektroninę bazę ir išduoda kvitą arba sąskaitą faktūrą. Šie duomenys saugomi bazėje visą vinjetės galiojimo laikotarpį.

Pirmasis įspūdis Rumunijos pasieny – tarsi automobilių turguj Kaune! Širšalynas, daug tamsaus gymio žmonių, kas miega automobily, kas šnekučiuojasi, kavą geria, daug automobilių. Kol dar nežinau, ko tikėtis, o įspūdžių prie kelionę, teko pačių įvairiausių ir kontrastiškiausių skaityti, ypač, kad čia labai daug čigonų. O čigonų saugotis jau nuo vaikystės mane mokė mama. Tad dėl viso pikto, išleidusi Mindaugą į degalinę vinjete pasirūpinti, užsirakinu automobily ir susigūžus laukiu, kad kuo greičiau sugrįžtų. Vis tik kažkaip dar nedrąsu...

Na va, siena įveikta, už kelius sumokėta, galim ir kava pasilepinti. Labai norėjom pirktinės, bet visur kur stojom, buvo tik kavos aparatai, į kuriuos reikėjo mesti vietinės valiutos monetas, o jos, aišku, mes neturėjom. Na nieko, vengriškos neparagausim, užtat gardžios lietuviškos galime išsivirti ir patys...

Užkandę, rytinį snauduliuką išblaškę toliau puškuojam per Rumuniją, grožėdamiesi daugybe žydinčių saulėgrąžų, kukurūzų laukais.

Pradžioje šiek tiek net egzotiškai atrodė eismo dalyviai, traukiami arkliuko

DRUM BUN! Gero kelio linki rumunai

Po 3-4 valandų važiavimo pagaliau stojam ilgesnio atokvėpio minutei, sakyčiau gal net ir visam pusvalandžiui. Puiki taverna ant kelio:labai gausiai tursitų lankoma, gražiai sutvarkyta ir svarbiausia, nusileidus į apačią, galima išsimaudyti šaltame Dunojuje! Ar plieskiant 37 laipsnių karštimukui, galėtų būti didesnė pramoga?:) Mindaugas, aišku iškart šoka į vandenį, o aš pakankamai atšąlu ir įbridus iki kelių.

Na va, vos 100 km ir mes jau "atsitrenkiam" į Rumunijos - Bulgarijos sieną. Nekantrauju pravažiuoti šias abi šalis jungiančiu naujuoju tiltu, atidarytu vos prieš pusantro mėnesio (2013 m. birželio 14 d.).

Pravažiavimas naujuoju tiltu - 6 eurai. Tilto viduryje lentelė mus informuoja, kad esame jau Bulgarijos teritorijoje.

Mindaugas šventai įsitikinęs kad mažų mažiausiai iki Sofijos spausim gazą šia puikia autostradą, tad visiškai suprantama, kad jau šiandien galėsim pasigrožėti Graikijos saulėlydžiu, na arba mėnuliu. Deja, deja, vos pravažiavus tiltą, susiduriame su kitokia realybe. Jokia autostrada čia nė nekvepia. Tenka keliauti gana siauru keliu, per daugybę miestelių, kalnus, tad ir vėl greičiau 60-70km/h nepaspausi.

Be to, labai nustebina ir netgi nuliūdina niūrus pirmasis Bulgarijos įspūdis: apleista, netvarkinga, skurdi. Tikėjomės, kad galbūt Rumuniją galim tokią pamatyti, o realybėj pasirodė atvirkščiai. Pravažiuojam paskendusius dulkėse kaimelius, su vaiduokliškais pastatais, iš kurių belikę tik griuvėsiai, be galo daug namų be langų, apgriuvę.

Keliai nesutvarkyti, bekelės neprižiūrėtos, apaugusios.

Pravažiuojant kaimelius, įdomu pamatyti, kaip pakelėse verda gyvenimas, bendraujama su kaimynais, vyrai lošia šachmatais ar tiesiog vietoj televizoriaus stebimi pravažiuojantys.

Nors pagal Mindaugo planus, turėjom šiandien įvažiuoti į Graikiją, tačiau tokiais keliais ir greičiu bevažiuojant iškilo grėsmė, kad Graikiją pasieksim tik atostogom įpusėjus. Tad pravažiavus Sofiją, vėlai vakare stojam degalinėje Macdonaldo kaimynystėje naktiniam poilsiui ir ryt pasikrovę baterijas bandysim pagaliau pasiekti savo tikslą!