Po tiek nuvažiuotų kilometrų, nusprendėm, jog šiandien leisim ir mašiniukui atsikvėpti ir sau nuo važiavimo pailsėti. Laukia deginimosi, maudynių ir tyyyyyynginių diena!!! Tikras graikiškas gyvenimas!
Na bet kur tau, taigi esam taip toli nuo Lietuvos ir negi leisim sau visą diena prasivolioti vienoj vietoj? Ne, ne, su mumis taip nebūna...Kad nebūtų diena taip jau visai veltui praleista, o taip pat ir be intensyvaus važiavimo, nusprendėm, jog šiek tiek pavažinėsim po Sithonijos pirštą, o vėliau grįžę i savo kempingą, pasimėgausim vietiniu paplūdimiu bei pasigaminsim vakarienę ant jūros kranto.
Keliaujam link piršto galo, iki piečiausio jo taško, pervažiuojame jau į kitą Sithonijos pusę – ypatingai žavus ir jaukus žvejų miestelis Porto Koufo.
 |
| Kristalinis vandens žydrumas ir skaidrumas.. |
Vanduo – ramut ramutėlis, nė bangelės. Uždara įlankėlė. Pati idealiausia vieta poilsiui ir maudynėms su mažais vaikais. Krantas labai seklus, smėliukas. Abu su Mindaugu sutikom, kad jei keliautume su vaikais, tai apsistotume tiktai čia.
Toliau nebevažiuojame vakarine salos pakrante, gaila laiko, praleisto automobilyje. Nutariame, kad šįkart geriau mažiau pamatysime, tačiau neskubėdami, kaip graikai sako "syko,syko" pasimėgausime gražiais vaizdais ir nerūpestingu poilsiu. Taigi apsisukame ir grįžtame rytine pakrante, sustodami įamžinti nuostabius paplūdimius.
 |
Šiek tiek pastangų nusileisti, ir visame paplūdimyje gali būti visai vienas... |
Už kiekvieno posūkio atsiveria vis gražesni ir gražesni vaizdai...
Kalamitsi – graži raižyta pakrantė puikus paplūdimys.
Pajūrys išlenktas- įlanka. Jos gale dešinėje uolos. Priešais jūroje už kokių 50 metrų nuo kranto uolėta mažytė salelė. Po ją kabarojasi turistai. Sala gal 10 m aukščio, viršuje mikroskopinė koplytėlė.
Jei mokėčiau plaukti, būtinai ir aš ją užsikabaročiau. Deja, beliko laukti krante ir įamžinti savo bendrakeleivį salos viršūnėje.
.
Be galo gardūs graikiški pietūs pajūrio tavernoje.
Puikiai praleistas pusdienis! Tačiau laukia dar nuostabesnis vakaras – romantiška vakariene ant jūros kranto. Planavom pasikepti marinuotą mėsytę, tačiau vietiniam supermarkete jos negavom. Nieko tokio, romantiškumo ir apetito nė kiek nesumažins ir paprasčiausios dešreles!!!:)))Taigi išbandom savo pirkinius- vienkartines šašlykines. Pradžioje ne itin sekėsi, kad ugnis įsidegtų, mat labai stiprus vėjas pūtė, tad jau buvom beveik nurašę kaip kinietišką š.., bet šiaip ne taip įžiebėm ugnelę ir pati gardžiausia vakarienė jau garuoja ant stalo...
Vakare dar jaukiai pavakarojam pasigardžiuodami vietiniu alučiu savo kempinge po palme...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą