Vilnius –nakvynė Lenkijoje
Pagaliau, pagaliau!!!! Pusė metų
išlaukta ir taip su dideliu entuziazmu Kristinos planuota kelionė iš tikrųjų
prasideda!!!!
Vaikai jau išvakarėse seneliams išvežioti ir be jokių slogų priduoti, nuo ryto karbonadžiukai į orkaitę pašauti, karštų sumuštinių net trys "blėkos" prigamintos, kad tik vairuotojas ir šturmanas bevažiuodami į svečius pas dievus nepasilptų, vairą tvirtai laikytų ir gazo pedalą iki dugno nuspaudę išlaikytų (čia juokauju, daugiau kaip 100km/h net neturėjome progos „spausti“ važiuodami Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos „autobanais“).
Vaikai jau išvakarėse seneliams išvežioti ir be jokių slogų priduoti, nuo ryto karbonadžiukai į orkaitę pašauti, karštų sumuštinių net trys "blėkos" prigamintos, kad tik vairuotojas ir šturmanas bevažiuodami į svečius pas dievus nepasilptų, vairą tvirtai laikytų ir gazo pedalą iki dugno nuspaudę išlaikytų (čia juokauju, daugiau kaip 100km/h net neturėjome progos „spausti“ važiuodami Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos „autobanais“).
Vis dar netikiu, kad tikrai
išvažiuosime...aišku, kol kaimynų sienos nekirsime, tol ir nepatikėsiu.
Nekantriai trypčiodama, jau beveik "žemą startą paėmus" laukiu Mindaugo, kaip
pažadėta lygiai 17.45 įžengiančio pro namų duris. Aišku, jis vėluoja, kaip
visada, ir mano nervus tampo ir žilų
plaukų skaičių didina. Na, tiek to, svarbiausia, kad netrukus pasirodo!!! ir
mes 19 val išjudame iš namų!!! jeee...čia man smagiausia kelionės dalis...kai
viskas viskas dar tik prieš akis..nuotykiai, nežinomybė, daug tūkstančių
kilometrų kelio...!!!
Planuojam patrumpinti kelią ir
važiuoti per Lazdijus, tik še, prisiminam, kad Kaune turim savo dujų balionėlį
užpildyti. Na ką, tad traukiam savo įprastu maršrutu per Kauną. Prieš sieną, kaip
ir dauguma keliaujančių, tradiciškai sustojam degalinėje, o čia labai smagus ir
netikėtas susitikimas manęs nudžiugina su drauge Aušra bei jos draugu.
Pasirodo, jie turistiniu autobusu 5 dienom keliauja į Prahą, o mes paturistauti
į Graikiją. Pasikraunam gerų emocijų, palinkim vieni kitiems daug įspūdžių ir
šokam toliau į trasą.
Lenkijoje automobilių srautas,
kaip visada, nemažas. Kadangi mūsų viešbutis – mūsų automobilis, tereikia
jaukesnės ir saugesnės degalinės, tad vidurnaktį už Bialystok stojam nakvynei.
Sukertam gardžiuosius mano keptus karbonadžiukus, pasimėgaujam vis dar
lietuvišku ir vis dar šaltu alučiu, ir krentam saldžiam miegeliui į minštštąją
automobilio lovą (nė trupučio nejuokauju, tikrai labai patogi mūsų lova ant ratų). Retas kuris patiki, kad automobilyje galima patogiai išsimiegoti, bet iš tikrųjų galima!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą