Trumpa kelionė į Kosą. II dalis-aplink salą

Kadangi Kosui turim vos porą dienų, o pamatyti norim daug, tad nusprendžiam, kad reikia nuomotis transportą. Pradžioje „svaigstu“ apie keturratį ir ypač taip vadinamą bagį. Tačiau nuo keturračio mamai gan nesunkiai pavyksta mane atkalbėti – nesaugu jai atrodo juo važiuoti. O bagis – toks atviras keturratis, šiek tiek panašūs į kartingo mašinytes - mane labai vilioja... Jau įsivaizduoju, kaip vėjui plaukus kedenant skriejam su vėjeliui Koso keliais ir vieškeliais. Tačiau kaina neatrodo tokia viliojanti – tų, kurie mums patiko, nuomos kaina – 60 eurų su daliniu draudimu ir plius 5 eurai papildomas draudimas, paprastesnių kaina prasideda nuo 40 eurų, bet mes, aišku, norim to brangesnio ir įmantresnio...

Į mūsų viešbutį užsukusi gidė Tatjana irgi akis išpučia, kai pasakom bagio nuomos kainą. Siūlo mums surasti automobilį už perpus mažesnę kainą visoms 24 val. ir dar paantrina, kad gal pirmąją valandą gal ir bus smagu su keturračiu, bet likusią dienos dalį keiksnosimės ir norėsim kuo greičiau jį priduoti atgal – nes saulė spigins į pakaušį visą dieną juo važinėjant, o ausų būgneliai sprogs nuo variklio baubimo. 

Na ką, visi argumentai susidėlioja prieš bagį, tad keliaujam ieškoti automobilio. Praėję kelis nuomos punktus, randame už patrauklią kainą – 35 eur. su pilnu draudimu.

Ne paslaptis, kad graikai skubėti nemėgsta, kaip jie sako „siga siga“ (pamažu, iš lėto) . Būtent tokia neskubanti, atsipalaidavusi ir dar priedo apdovanota ypatingu išsiblaškymu, pasitaikė ir mus aptarnaujanti automobilių nuomos salono darbuotoja. Daugiau kaip valandą jinai pildė tą vieną popieriaus lapelį, kuriame tereikėjo įrašyti automobilio numerį bei uždėti kelias varneles, vėliau paaiškėjo, kad pasirinkto automobilio negausime, nes jis stovi kitame ofise, ir nėra laisvų rankų jį atvairuoti mums.. Kantrybės taurei mažėjant, prašau bet kokio automobilio, stovinčio jų aikštelėje. Taip gaunu simpatišką džipuką - Suzukį. Pirmą kartą tokį vairuosiu, tad nerimstu iš nekantrumo, kuo greičiau išbandyti!

Džipas turėjo turėti kondicionierių, tačiau pasirodo, kad juo čia niekada nė nekvepėjo. Graikė bando suvaidinti nustebusią, kodėl jo nėra! ( beje, labai įtikinimai:) ir puola automobilio vidun jo ieškoti. Tačiau aš jau numoju ranka į tai ranka –stogelį prasiversim, langus atidarysim ir bus puikiausias kondicionierius! mhhh...gal jinai tokį kondicionierių galvoj ir turėjo, kai pristatė šį automobilį su A/C?!

Na ką, aš pirmą kartą už džipuko vairo – lekiam pažindintis su sala!

 

Kadangi  Koso sala, kaip ir minėjau, visiškai nedidelė – apie 40 km nuo vieno salos galo iki kito ir net ir per vieną dieną galima apvažiuoti lankytinas vietas, tačiau mūsų tikslas ne pliusiukų užsidėjimas aplankant kuo daugiau lankytinų objektų, tad pirmiausia traukiam pasimaudyti ...

Keliauti po salą labai paprasta: yra vienas pagrindinis kelias, einantis išilgai per visą salą, o nuo jo pasukama į šoninius kelius pageidaujamomis kryptimis.

Tigaki. Labai jaukus nedidelis kurortinis miestelis. Daug restoranų, tavernų ir šalia puikus 10 km balto smėlio smėlio paplūdimys. Palei pakrantę išsidėstę spalvingi gultai ir skėčiai.

Vandenyje seklu, krantas smėlėtas – tad maudynėms su vaikais pats tas.

Atsigaivinom, pasistiprinom. Kita stotelė –Pyli.  

Pyli - tai nedidelis tradicinis kaimelis Koso salos viduryje. Tačiau mūsų tikslas - ne pats miestelis, bet ant  kalno esantys pilies griuvėsiai - Old Pyli.

Tik, aišku, nesitikėjom, kad tie griuvėsiai puikuojasi ant tokio stataus kalno. Panorama, tikiu, atsiveria iš ten tikrai įspūdinga. Bet mano mamą visiškai nesužavėjo mintis kopti į kalną pėsčiomis kaitinant vidurdienio negailestingai graikiškai saulei, tad palaikydama jai kompaniją, likau pasigrožėti vaizdais į Old Pylį griuvėsius iš apačios...

Kita mūsų lankoma vieta - Zia kaimelis - viena iš "must to see" vietų Kose.

Viena iš didžiausių turistinių objektų Koso saloje, kurią tiesiog privaloma aplankyti – Zia kaimelis, įsikūręs Dikesos kalne, kuriame, anot informacinių lankstinukų, turistai gali pasimėgauti nepakartojama salos panorama bei pailsėti nuo miesto triukšmo. Tad toliau vingiuotais keliukais traukiam link šio garsiojo kaimelio.

Išties miestelis be galo jaukus ir gražus. Balti nameliai, siauros gatvelės...

 

Čia pilna tavernų, įsikūrusių kalno šlaite, nes vakarais privažiuoja daugybė turistų stebėti saulėlydžio ir vietiniai pilnai išnaudoja kiekvieną kampelį, iš kurio galima stebėti saulės nusileidimą. Stebint saulėlydį iš šio miestelio, saulė leidžiasi ne į jūrą, o į priešais jūroje esančią salelę. 

Nors iki saulėlydžio neplanuojame pasilikti, bet susirandam be galo jaukią taverną, viliojančią pagal ypatingą receptą pagamintu naminiu tikru limonadu.

Reklaminė iškaba skelbia, kad net Jurijus Gagarinas, išgėręs limonadą, nuskrido tiesiai į kosmosą. 

"Water Mill of Zia" - taip vadinasi  ši be galo jauki ir šarminga kavinukė.  Kiekvienas daiktas čia paliestas žmogaus rankos, kūrybingai ornamentuotas - puikiausia vieta ne tik ramiam pasisėdėjimui, bet ir fotosesijoms. Žinoma, ir mes tai puikiai išnaudojom! O LIMONADAS čia - skaniausias kokį kada teko ragauti! Be galo kvapsus, gaivinantis, naminis - toks koks ir turėtų būti tikras limonadas. Jei tik eisit pro šalį, būtinai paragaukit! ;)  Tavernos adresas čia"Water Mill of Zia" .

Tokia ramybė, atsipalaidavimas  aplinkui tvyrojo, kad norėjosi taip ir pasilikti likusią dienos dalį gurkšnoti limonadą medžių šešėlį jaukiai įsitaisius bei mėgautis aplinka bei supančiais vaizdais.

Nuo čia matosi ir kaimyninės salos Kalimonos ir Pserimos.

Galiu tik įsivaizduoti, kokie įspūdingi čia saulėlydžiai! Iš čia atrodo, jog saulė leidžiasi ne į jūrą, o į priešais jūroje esančią salelę. 

Saulėlydžio nesulaukėm, tad nuotraukas skolinuosi...

Visai šalimais šio kaimelio yra įsikūręs Zia gamtos parkas, kuriame galima apžiūrėti vietinius gyvūnus, pasivaikščioti, susipažinti su daugybe augalų, kurie šimtmečiais buvo naudojami netradicinėje medicinoje.

Įėjimas į parką kainuoja 3 eur. suaugusiam ir 1,5 eur. vaikams nuo 6 metų. Vaikai iki 6 metų įleidžiami nemokamai.

Plaka miškas, garsėjantis povais ir katėmis

Kadangi laiko iki vakaro dar turim, nutariam aplankyti Plaką – vietą, kurioje gyvena laisvėje povai ir daugybė kačių. Į šią vietą turistai keliauja pažiūrėti, kaip puikiai sutaria šios dvi skirtingų gyvūnų rūšys.

Nutarėme, kad ir mums bus įdomu tai pamatyti, tad patraukėm ieškoti paslaptingojo miško. Užbėgdama už akių, galiu prisipažint, kad kelio į jį taip ir neradome. Na, aišku, ir neieškojom labai intensyviai. Kadangi nei navigacijos, nei kelių žemėlapio neturiu, pasikliaunu nuorodomis, o Kose ženklai ne patys informatyviausi, keliuko į ją niekaip nepavyksta atrasti. Kelis kartus žiede prieš eismą pavažiavus bei kitus vairuotojus pašiurpinus, numojam ranka dėl šios vietos ir keliaujam ten, kur ženklai aiškiau rodys kelią.
Kadangi taip ir nepavyko pačiai pamatyti laisvėje vaikštančių povų ir jų nufotografuoti, skolinuosi nuotrauką iš interneto...

Terminės versmės

Pasiekę Koso miestą, toliau sukam link salos terminių versmių. Iki jų – apie 10 km. Beje, verta iki terminių versmių nuvažiuoti ir dėl vaizdingo kelio, vedančio iki jų. Taip ir norėjosi stabtelti prie kiekvieno posūkio – pasimėgauti gražiais vaizdais į mėlyną jūrą ir kitas salas.

Automobilių aikštelėj palikę automobilį, pėsčiomis leidžiamės žemyn gana stačiu keliuku. Vėjas čia nepaprastai stiprus, vos išsilaikome ant kojų. 

Paplūdimys su karštomis voniomis buvo atrastas 1934 m. italų archeologo Laorentsi. Karštos, druskomis prisotintos versmės veržiasi šioje vietovėje į jūrą. Žmonės, norėdami jas sukaupti į telkinį, kiekvienais metais kurortinio sezono pradžioje iš akmenų suformuoja - vulkaninės kilmės terminį baseiną.
Maloniai nustebina tai, kad ši pramoga visiškai nemokamai.

Dienos metu žmonių šiame džiakūzi, kiek teko skaityti, sausakimša, o va..vakare, kaip patys matote, vietos sočiai.
Šiandienos mūsų pažintinė programa kaip ir baigta! Skubam grąžinti džipuką, nusiplauti kelio dulkes viešbutyje ir pasimėgauti vakariniu pasivaikščiojimu Koso promenada.

Kitos dienos įspūdžius - kaip keliavome į kaimyninę Nisyros salą ir kokius nuotykius ten patyrėme, skaitykite čia -  Nisyros sala. Dienos ekskursija iš Koso

P. S. Šiuo metu dirbu turizmo agentūroje www.daigera.lt  kelionių organizatore, tad jei prireiktų pagalbos ar tiesiog patarimų organizuojantis kelionę į Kosą, visada galite man drąsiai parašyti  - mielai pagelbėsiu!!!

kristinapaulauske@gmail.com

skype: Kristina Paulauske