Salsa. Cigarai. Romas. Mochito. Atikvariniai
automobiliai. Kastro. Neabejoju, kad pirmiausia tokios aociacijos šauna į
galvą vos tik išgirdus žodį „Kuba“. Ir jūs visiškai teisūs...Kuba išties kvepia
cigarų dūmais, gatvėse ir kavinėse sklinda salsos ritmai. O romas ten pigesnis
už vandenį ir yra mėgstamas tiek vietinių, tiek turistų. Ir svarbiausia, prezidentas Fidelis Kastro kad ir koks senas bebūtų,
bet vis dar labai gyvas – ir ypatingai įtakingas bei galingas ir jaučiamas
kiekviename žingsnyje...
Bet pirmiausia, kad savo akimis galėtumėte tai
išvysti ir pajausti, teks įveikti nemažą kelio gabaliuką. Kuba nuo Lietuvos
nutolusi daugiau kaip 10 000 kilometrų. Mums kelionė iki šios salos truko
beveik pusantros paros. Ieškojom savo piniginėm mažiausiai skausmingo varianto,
todėl teko pirmiausia važiuoti iki kaimyninės Lenkijos, iš kurios skridom iki
Toronto. Ten po 12 valandų laukimo, pagaliau Aircanada avialijomis pasiekėme
išsvajotąją ir mums taip egzotišką Kubą!
Vos tik išlipus iš lėktuvo - į veidą plūsteli drėgnas ir karštas atogrąžų karštis. Taip nekantru ir kartu neramu, kokie nuotykiai laukia toliau...
Prisiklausiusi apie ilgas eiles prie pasienio,
nusiteikiu blogiausiam, tačiau mano nuostabai eilė juda labai greitai ir
sklandžiai. Belaukdama skenuoju aplinką – labiausiai į akis krenta oro uosto
darbuotojos ryškiais makiažais, dėvinčios raštuotas, ryškias pedkelnes,
trumpus sijonėlius.
(Ne ne, nuotraukų jose nebus - su fotografavimu pasienyje nesinorėjo rizikuoti ir būti išsiųstai atgal net neįkelus kojos Kubos žemėn)
Kad jau esam Kubos žemėj – svarbiausia užduotis –
pasirūpinti vietine valiuta. Čia ir prasideda šios salos keistenybės ir
vingrybės, kurias kuo greičiau perprasi - tuo lengviau bus tau! O perprasti ir
susigaudyti teks pačiam, nes vietiniai veltui patarimais dalinti neskuba. (Bent jau mes tokių mažai sutikom..) Už viską ir visur
privalai mokėti! Aišku, pakišo koją ir tai, kad mes nekalbam ispaniškai, o jie
angliškai...Ispanų kalbos žinios tikrai būtų nemenkai palengvinę keliavimą
Kuboje.)
Bet mes gi turistai ne šiaip sau į viešbutį su „viskas įskaičiuota“ pilvų
kimšti ir po palmę gulėti atvykom: daug priskaitę, pasiruošę, žinom viską - kas
ir kaip! Bent jau taip maniau, kol neįkėlėm koją Kubos žemėn. Ir, žinoma, su kiekviena diena diena susidūrėm su vis daugiau ir vis keistesnių tų taisyklių. Visiems keliaujantiems tikrai pravers su joms susipažinti. Kuba. Keistų taisyklių šalis.
Pirmoji keistenybė ta, jog šalyje cirkuliuoja dvi
valiutos: turistams – konvertuojami pesai (CUC) ir vietiniams – nacionaliniai
pesai (CUP). Tad pirmiausia, ką darom – stojam į ilgą eilę prie valiutos keityklos(CADEKA).
Kadangi nusiteikę kaip įmanoma daugiau keliauti visuomeniniu transportu, skirtu
kubiečiams, gyventi pas vietinius, valgyti ten kur lankosi vietiniai – tad
planuojam išsikeisti tiek nacionalinius pesus, kuriais atsiskaito vietiniai,
tiek ir turistinius. Tačiau keityklos darbuotoja, išvydusi, kad aš 50 eurų
prašau pakeisti į „peso nacionale“ purto galva, kartoja, kad aš turistė ir kad
tai ne man skirti pinigai. Na, žinoma, tokia reakcija sutrikdo – tad
nusileidžiu iki 20 eurų.
Na va, kubietiškais pinigais apsiginklavę, su naujais draugais - pora iš mūsų kaimyninės Lenkijos,-su kuria susipažinome lėktuve - sėdam į taksi ir lekiam pamatyti, pažinti, pajausti šią salsos, saulės ir spalvų kupiną šalį, kuri mums, žvelgiant iš taip toli, atrodė tokia nepasiekiama, tokia egzotiška ir paslaptinga!
Beje,...taksi buvo visiškai ne senas amerikietiškas kabrioletas...o visiškai naujutėlėlis kinietiškas automobilis, markės nepasakysiu, nes pirmą kartą apie tokią ir išgirdau. Na, nors tas naujas automobilis ir nebuvo ta transporto priemonė, kurią pagal įsivaizdavimą turėjom važiuoti Kuboje, tačiau nepaisant visko - patenkinti, su šypsenomis, garsiai skambant kubietiškams ritmams, vėjui taršant plaukus, aikčiojam, kad "we felt already in love with Cuba"!
Beje,...taksi buvo visiškai ne senas amerikietiškas kabrioletas...o visiškai naujutėlėlis kinietiškas automobilis, markės nepasakysiu, nes pirmą kartą apie tokią ir išgirdau. Na, nors tas naujas automobilis ir nebuvo ta transporto priemonė, kurią pagal įsivaizdavimą turėjom važiuoti Kuboje, tačiau nepaisant visko - patenkinti, su šypsenomis, garsiai skambant kubietiškams ritmams, vėjui taršant plaukus, aikčiojam, kad "we felt already in love with Cuba"!
P. S. Reikia pagalbos planuojantis kelionę į Kubą, o galbūt neturi laiko viešbučių, skrydžių paeiškoms, tuomet brūkštelk man kristina@makalius.lt arba kristinapaulauske@gmail.com, mielai pagelbėsiu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą